maldaujantys
neturi teisės
rinktis
----------
dovanotam arkliui
į akis nežiūrima
ak, ar pasakiau ne į dantis,
o akis? atleiskite-
ponas arkly

atleisti
tiems kam nereikia atleidimo
gyvuliui jų rūšiai
tavo veidą vaikus sudrąskiusiai
niekšui žinančiam ką jis daro
sakyti: aš tavęs saugosiuosi
bet ir tu esi kūrinys.
net ir sau pačiam
atskirtą dievo
perplaukti į kitą krantą...

- va kas būna, kai nerūkau.
- aha, apkaltinkim dėl visko nerūkymą.
- arba jėzų kristų.
- tai pradėk mylėti jį.
- nu jo, bet tu cheatini su rašyku ant manęs.

liūdnas
nesveikas
mažvaikis
aš esu
nepadaryta
pertrauka

pagaliau suradau žmogų
su kuriuo galėčiau nusižudyti
bet jis nori gyventi
tad teks ir man

kas manęs atsiprašys

spalvinu kartono figūrėles baltai
vaikai taip greitai nedirba ir dar zyzia
nuo monotonijos atsijungiu į transą
jaučiu kaip rangosi smegenų pilkosios gyvatės
keliauju žvilgsniu ikandin neuronų tinklais
kurie sukrešėja it rasa ant lango
ir tada juos nupūčiu it vualį

į pirmąjį kartą
naktį su crocsais
einant ant tiesios baltos linijos gatvėje
į rūsį
arba pro langą
ir pasibarškinus tėvui
lindimas po lova
po to buvo studijos ir antroji
žaidėme šeimyną barako kambaryje
nešdavome vasaromis namo arbūzą
ir paskutinį kartą tarsi netyčia
į nuo mūsų tuščią palapinę
o štai dabar ir vėl esu kaip nepagydoma liga
smunku vidun iškart vos durims padarius plyšį
kai nieko namie pas ją nėra
tik šį kart jau bedarbis nebestudentas
ir be miglotos ateities kuri tik prieš akis
o tik su aiškia ir tamsia dabarties tąsa
nuo kurios nusuku akis
aš ir vėl vaikigalis
vidinį zyzimą pakeitęs reikalaujančiu meilužio
įsakymu

šeškinės distopiniai daugiabučiai
pasivogę jš dangaus melancholišką aureolę
sniego ir purvo mišrainė po slystančia koja
pravažiuojantis autobusas su tanko didumo ratais
ir nepatvirtinta medicininė darbo pažyma

lauke minus dešimt
bomžas sėdi ant kavinės palangės
žaidžia su išmaniuoju
gal tik dėl to ir bomžas
galvoju, kad žaidžia

bažnyčios vitražų vietoje
matematikos sąsiuvinys

neišskridęs žiemoti gandras
dar neturi savo vardo