hm...čia tik man pasirodė ar iš tiesų žmonės nesuprato apie ką yra daina "mergytės laukimas"? tačiau juk akivaizdžiai viename stulpelyje parašyta žodis "ją" vadinas tai daina ne apie meilę kitos lyties atstovui..o meilė mamai..taip ta daina apie mergaite kuri laukė savo mamytės...na gal man tik taip pasirodė...
tačiau aš nesuprantu kodėl žmonės skaitydami kūrinių į juos neįsigilina? Aš nekalbu vien tik apie savo kūrinius, bet ir apie kitų...na nieko...aš bent džiaugiuos, kad atsiranda bent keli žmonės kuriems mano kūryba patinka...ir man tai stimulas kurt...:) ačiū tiems, kuriems mano kūryba priimtina
Štai aš ir vėl namie...
Vat grįžau..pagaliau...
Žinot man kilo toks klausimas? Ar daiktai prisiriša prie žmonių? Žinot kodėl? Todėl, kad grįžus mano internetas neveikė..išsikviečiau iš kart kompiuteristą ir...jis atėjo paklibino truputi..nieko nesuprasdamas..ir mano internetukas veikia:))) O gedimo priežastis? Niekas nežino...viskas tvarkoj..jokių nesąmonių nebuvo..atrodo viskas gerai..bet tai kodėl jis neveikė??? Tai aš taip ir galvoju..gal jis neveikė iš sielvarto? juk manęs pasiilgo..ir užsispyrė, jog nebedirbs:))))
O šiaip man sekas puikiai:))
isvaziavau..neieskokit...grisiu po savaites...:))))
Šiandien sveikindama rašyku gimtadieninkus vis atkreipdavau dėmesį kada jie paskutinį kartą buvo prisijungę...ir man kilo tokia mintis, o kas jei mes sveikinam tuos kurių jau nebėra...juk taip gali būt...mūsų sveikinimai jų jau niekada nepasieks...ir jie klaidžios po nebūtį..kažkur...o mes taip kiekvienais metais juos sveikinsim ir sveikinsim, net nesusimąstydami jog...
Išvada: jaučiu šiandien didelį potraukį filosofuot ir nusišnekėt....hm...nepasisekė tam žmogui kurį šiandien pirmą sutiksiu:))))
Sedziu..lauke lyja...dideli lasai prisitreskia prie lango ir letai letai slenka zemyn...gera, malonu, as visada megau lietu...ypac megstu ji stebet kai esu kitoj pusej lango arba ten kur lietus manes nepasiekia....
kazkaip pradejau megautis maloniais dalykais is tolo...:)
Eksperimentas baiges...kurinys buvo sitryntas..ir aciu dievui, nes kaip jau sakiau buciau galva uzsitrankius...man toki kurini geda butu turet cia...
hm..siandien paskutini karta dar nueisiu i mokykla:))
Pasiimsiu diploma ar koki ten popieriuksti, sake, kad bus diplomas ir tada...ot vat tada bus itin linksma:))))
darau eksperimenta..nu ziuresim kas gausis:))) Bijau, kad jis pavyks:)))
Oi bus juoko tada:))) Tiksliau juoko pro asaras:)
Hm..kas siandien per diena? Kas manes laukia siandien? Jis? Hm...abejoju...gal ta svajone kuri..ech tai tik svajone, mergaite tik svajone kada pagaliau isikalsi??? Isisuk i savo syda..atsisesk. Galiausiai nusiramink..Nusiramink!!!! Tai buvo seniai, tu tai turejai jau seniai pamirsti...Mazyte viltis lyg ir vel buvo isiziebusi..ak..ir akiu spinduliai...bet ne tu turi visa tai pamirsti, nes tai kas buvo to nebesugrazinsi...o ar yra ka grazint? ar buvo kas nors? Ne ne ne ne ne!!!!!!!!! Baik ismesk visa tai is galvos...Pati pasiryzai gyvent kitaip pradet kazka nauja...sukurt nauja pasauli, tai kokio velnio grizti i prisiminimus niekam nereikalingus prisiminimus????? Galvoji siandien bus kas nors kitaip? Deja tu klysti...Klysti kaip visada...Todel pamirsk kad taip gali but pamirsk!!!!
Na lengviau??? Nors truputi lengviau? O kas is to? Kas is to ka? viskas liko taip pat...
Smagu siandien paskutine diena kai as busiu su jais...savo klasiokais...daugiau musu kaip klases nebeliks...gal tik sirdyse? Galbut...As jusu visu labai pasiilgsiu, myliu jus, nors ir kiek kartu butumet mane iskaudine...as prie jusu visu pripratau..o dabar...dabar turesim vieni kitus palikt...liudna:(
Kaip malonu mano kūrinys vėl ištrintas...ak...ir nėr su kuo pasiginčyti, nors atsiliepimuose kazkodėl niekas per daug jo neišpeikė...tai vat nusprendziau mazyti savo protesta padaryt..zinoma jei tai galima vadint protestu:)) Kiekviena savo istrinta kurini parasysiu i dienorasti ir tam kam bus idomu tas gales paskaityt:)
Tą naktį
Tą naktį, kai buvau tikra-
Pakelsiu ranką prieš save.
Tą tylią naktį, šventą naktį
Juodoji motina atėjo pas mane.
Ji pažvelgė į mano jauną sielą,
Į virpantį beformį kūną
Ir tyliai pabučiavusi į lūpas
Pasakė jog gyvent turiu.
Aš atsakyti jai nesugebėjau
Tik ašaros pasruvo vietoj kraujo…
Verkiau tą naktį kaip pakvaišus,
Verkiau iš sielvarto.
Verkiau, nes numiriau viduj
Ir vėl tuoj pat gimiau.
Gimiau jau su nauju tikslu
Kuris man tapo šventas kaip malda,
Mieliausiai motinėlei- mirčiai.
Gimiau pagarbinti Tamsos
Ir tapti jos vaiku.
Vat kam idomu mano kuryba skatykit, visada prasom:)))
Kažką lyg ir reiktu įrašyt?
Tačiau ką?
Ką parašyt?
Mintys..ak ju daug...daug daug daug...
nespeju skaiciuot...as pavargus..siandien as per daug pavargus...turečiau eit miegot, bet nenoriu..nenoriu ir taskas...o ko as noriu? noriu ramybes....
galima laselio ramybes? tik mazo laselio?
kad atsisedus vakare galeciua ji ramiai priglausti prie saves...
tieiosg pajaust ramybe...
aplinkui ir viduj...
palaima begaline...
ar galima man paprasyt tiek nedaug..
tik tai laselio tos saldzios ramybes???