Šiandien, ką tik, padariau didelį atradimą sau, t.y. paėmiau visų savo 19 kūrinukų įvertinimus ir išvedžiau vidurkį.
Rezultatas toks:

2,986 (3,1426).

Įdomu, ką aš čia veikiu?

Štai ir atėjo paskutinis vasaros mėnuo su uogomis, daržovėmis ir visokiais grybais

GYVENIMAS nestovi vietoje, jis juda tolyn, o liūdnos mintys pasilieka

Kaip įdomu, atradau seną seną tiesą, kad galimi du keliai į literatūrą:

1) akademinis, kur giliniesi į ją pagal tam tikras taisykles, stengies kuo daugiau tekstų sukrimsti, kad gudresnis būtum už kitus, atseit koks aš išprusęs;
ir
2) mėgėjiškas, kur skaitai bet kokį tekstą tikrai dėl to, jog tau įdomu, neapsimeti. ir tada pamatai/atrandi tokių dalykų!..

P.S, kaip gerai, kad aš užaugau iki antrojo lygio

Kaip nusukti ženklą STOP į kitą pusę?

Ledas pro stiklą saldesnis

Užšalusi sąmonė blokavo mano ir Usonifuro protelį. Turėtų pagal viską jis būt kietas, nes sušalęs, bet iš tikrųjų jis minkštut minkštutėlis, todėl vien tik mėlyna akyse, žemėj ore ir danguj, daugiau nieko nematyti, šnipštas.

AČIUKAS ir dar kai kam (arba visiems likusiems)...

O ir iš viso, ar verta jį prisiminti, juk diena lygiai tokia pat kaip ir kitos, tik kažkodėl mes linkę tai sureikšminti.

AČIŪ visiems (rodos, devyniems) mane prisiminus ir priminus, jog baigiasi mano dvidešimtas amžius

"Jau kitą dieną kiti bus žodžiai jau
...............................................
Net ir ši minutė kur dabar turi po
Kelių sekundžių bus labai toli
Jau kitą kartą kai susitiksim kažką
Nuspręsim visai kitaip................  "

                                    FOJE "Ši minutė"

Kas išdrįs pasakyt, jog tai netiesa???