Sulieknėja naktis per birželį
ir tarp smilgų ištirpsta liemuo.
Mano moteris pilnatį kelia.
Atsibunda be karvių piemuo

ir išeina į varvančią tylą:
apkursti, kai žieduojas paparčiai.
Pasirašo ramunės – „dar myliu“.
Nemylėtų – danguj pasikarčiau. 

Kaip vaivorykštė. Myžčioja rasos.
Mano moteris pilnatį kaso.
Per mane važinėja viksva.

Gal blusa?  Kas gi miega birželį?
Karvės šūdu pakvipo. Net žalia.
Nesikelsiu – ne Dievas. Tai va!

Grindys, lubos, sienos, sienos.
Uodas sutartinę birbia.
Palubėj mėnulis vienas
pasikars, matyt, be virvės.
Net voratinklių neliko.
Grindys, lubos, svečio plikė.
Pilnatis: galvoj taip pilna.
Gal įpilk? Nedaug – tik pilną. 
O dabar išeik! Ko žiūri?
Mano kambarys be durų.
Man nereikia tavo stogo.
Aš nuogesnis ir už nuogą.
Šeimininkui  -  šimtą gramų!
Teateina aušros ramios!

Čia akmuo prakaituoja prieš lietų.
Šitiek spermos pro šalį išlieta.
Pilnaty man kalbėjo šuva:
- Jau išėjo visa Lietuva.
Tai ir aš gal jau eisiu? Iš proto.
Ir ne tuščias. Nuo žodžių kuprotas.
Jei tenai nepavysiu visų,
jie supras! Čia tik protą ...

Vyrams rūpi komentarų linijos, o moterims - ilgis

Greitkelyje miegu greitai

Reikalauju pensijos - aš jau septinti metai čia darbuojuosiu. Išleiskite, nes jau poetu pradedu tapti.

Barškutis, pisuaras, balionėlis, peteliškė  - šiuos žodžius moterys ir vaikai supranta skirtingai

Snieguolės nesisiūlykite - ištirpdysiu

neskiriu išleistuvių nuo paleistuvių

Tu atleisk ne iš lovos mane.
Ant šventoriaus atleisk atlaiduos.
Penkios upės kapsės samane
ir į vyną pavirs nevanduo.
Išblaivėsim ant velnio akmens
Užsiklosiu dangum – tik jį duok
Kreivas lietvamzdis idiš lemens.
Jei žvaigždutė pails -  nevanduo
užgesino akis jos -  miegos:
vakar gerves pragėrė ruduo.
Neaplenk devintosios bangos –
ten visur – nevanduo,  Nevanduo.