Žinokite, gerbiami rašytojai, nustačiau, kad jūs esate karavanai arba žvaigždės, dangaus kūnai, nesvarbu, nes, žinote, tai tik metafora, įvaizdis, taigi jūs judate per aplinką link kažkokio tai savo tikslo, vieno, arba kaskart  vis kitokio, kurį atspindį jūsų kūrinys ir įdomiausia kartais gali būti to tikslo kietumas ir svarbumas, tačiau, kartais, žinote, šunys ir musės, dulkėse aidintis jų lojimas, ilgesingi pokalbiai paskui jums nutolus į dangaus kūno ar žemės karavano, (nesvarbu, nes tai tik metafora), keliu, po to susikuriami aplinkos mitai ir kalbos, tačiau, žinokite, visada yra įdomiausia ir svarbiausia pats karavanas ir tai, kur jis eina, kaip išsako savo tikslą, net jei ir negrabiai, tačiau ne visada juk forma turi didelę reikšmę, nors gražus tikslas gražioje formoje, juk tikrai didis dalykas, tai tikrai žavinga, tačiau, žinokite, ne mažiau žavu kai ir nepasirūpinama forma, nes karavanas yra karavanas, – svarbu ką jis gabena ir kur jis eina, o ne tai, kaip reaguoja į aplinką ar net keičiasi pagal ją... Nes karavano tikslo praradimas gali baigtis net jo mirtimi, kada aplinkos žolė perauga per amžiams sustojusį jo kūną dykumoje ar kitoje aplinkoje ir paskui visiškai jau, žinote, nieko nebelieka... Visada geriausiai kaip kiekvienas eilėraštis kaip karavanas nueina į savo tikslą, o dar gražiau, kai jis būna taip perimtas tikslu, kad jam visiškai nusispjauti į aplink jį esančią aplinką, kai jos net nemato, tiesiog keliauja, nei niekindamas, nei persiimdamas, nes šunys lieka, o karavanas eina... ir nueina... Žvaigždynuose miega jo tikslas, tolimam horizonte pilname žvaigždžių, žinote, o kiekviena aplinka taip pat yra toks pat horizontas, jei į ją, žinote, pasižiūrėsime iš visiškai kito taško, – ne joje esančio, tačiau už jos... Karavanas visada turi likti savimi. Aplinka – visada prisiminti, kad tik tame taške, kuriame ji yra ir tik tam karavanui, kuris eina pro ją, ji yra aplinka, visiems kitiems, ne joje esantiems taškams, ji gali būti horizontas, žinokite, juk tikrai.

Gerbiami rašytojai, žinokite, kartais atsiranda visokių nesklandumų dėl mano atsakymų į jūsų žinutes, nes, žinokite, yra gerbiamų rašytojų, kurie kaip ir pridera rašytojams ir, žinokite, ypač poetams, būna labai išsiblaškę ir pamiršta, kad patys parašo man žinutes į kurias paskui esu priversta atsakyti arba atsakau su malonumu, tačiau, žinokite, dėl to paskui nereikia manęs kaltinti ir net, žinokite, siuntinėti visokias iš interneto paimtas, tikrai jau, žinokite, visiškai jau juk nuvalkiotas žinutes ir mane kaltinti, kad tai aš jiems rašau, nes, žinokite, aš tai jau tikrai juk niekam niekada nerašau, žinokite jau tikrai. Žinokite, aš tik atsakau kai man parašo gerbiami rašytojai, nes kartais būna ir labai malonu gauti jų žinutes ir su malonumu atsakau, tačiau kartais net ir labai nemalonu ir nesinori, žinokite, jau ir atsakyti, tačiau juk esu priversta. Nes, žinokite, aš laikausi etiketo ir tikrai, žinokite juk pokalbį, žinokite, ar telefonu, ar žinutėmis, žinokite, ir turi pabaigti tas, kas pradėjo, o gerbiami rašytojai, žinokite, kartais per savo kūrybinį išsiblaškymą tai pamiršta ir patys man vis rašo, žinokite, ir rašo, versdami mane atsakinėti, o paskui, žinokite, dar ir apkaltina mane, kad tai aš jiems rašau, nors tikrai juk to niekada nėra buvę. Žinokite, gerbiami rašytojai, jūs gerai apsižiūrėkite visi ir pamatysite, kad tikrai visada jūs patys man pirmieji parašote ir paskui kartais nebegalite sustoti rašyti, žinokite, visiškai pamiršę etiketą, tačiau, žinokite, blogiausia, kad po to dar ir mane apkaltinate. Tačiau, žinokite, tikrai daugelis gerbiamų rašytojų taip nedaro ir tikrai, neturi su manimi visiškai jokių problemų, nes niekuo nekaltina, o tik maloniai padėkoja, arba maloniai paprieštarauja dėl mano išsakytų komentaruose, žinokite, įvairių pastebėjimų, arba maloniai nieko man asmeniškai nerašo po mano komentaro perskaitymo po savo kūriniu ir tikrai, žinokite, visais atvejais būna visai malonu... Žinokite, tikrai man tinka visi atvejai, tačiau, žinokite, šitie atvejai, kai patys man parašo žinutes ir paskui jomis privertę mane jiems vis atsakinėti pabaigoje dar ir apkaltina mane etiketo nesilaikymu, nors, žinokite, aš kaip tik ir stengiuosi laikytis, nes, žinokite, negaliu sau leisti neatsakyti gerbiamiems rašytojams, tai žinokite tikrai jau juk tada nieko malonaus, žinokite, tikrai jau... Jūs geriau apsižiūrėkite, gerbiami rašytojai, atidžiai, kada patys pirmieji pradėjote pokalbį, žinokite, tai tada patys jį ir nutraukite jei tik to norite, žinokite, o ne vis rašinėkite man, žinote, visokius nuvalkiotus niekus net ir iš interneto, žinokite, dar ir piktindamiesi viskuo ir su visokiais dar, žinokite, kaltinimais, nes tikrai jau juk...

Žinokite, gerbiami rašytojai, nesupykite, kad pasidariau labai reikli, nes tik dėka jūsų patobulėjau juk, ir, žinokite, tikrai galiu ir dar labiau patobulėti, tikrai jau nėra dėl to ko pykti, juk ir aš tik džiaugiuosi, kad ir jūs vis tobulėjate savo srityje.

Žinokite, gerbiami rašytojai, palieku jūsų svetainę, nes žinokite, tikrai yra juk kur pasiskaityti ir kitur literatūros, ypač kai baigėsi karantinas, nes, žinokite, tikrai jau nebesuprantu kodėl jūs taip elgiatės. Žinokite, aš suprantu ir sutinku, kad nemoku taip komentuoti jūsų kūrybos kaip kiti gerbiami rašytojai, nes juk tik skaitytoja esu, tačiau, žinokite, visai nesuprantu, kodėl dėl to ant manęs reikia pykti. Ir, žinokite, jau visiškai nesuprantu, kaip jūs čia tik ir sutariate tarpusavyje, jei net skaitytojai turi atitikti kažkokius tai, žinokite, standartus dėl išvaizdos, sveikatos, nes, žinokite, net ir matant žmones taip yra neetiška ir net, žinokite, diskriminavimas, žinokite, gaunasi ir, žinokite, niekaip negaliu suprasti, kaip jūs taip galite tada, kai dėl diskriminacijos, žinokite, vyksta visokie black lives matter ir kiti protestai, ir, žinokite, negi tik juodaodžiai ir kitos orientacijos žmonės yra ginami, žiokite, visai nesuprantu, kodėl kiti neturi jokių teisių ir su jais taip čia yra elgiamasi. Ir dar, žinokite, nesuprantu, kaip jūs be video žinučių nustatote žmonių išvaizdas, nes žinokite, jau iki tokių absurdų tikrai jau, kad net matote ragus visokius, žinokite, tai jau tikrai... Nors, žinokite, jei ir turėčiau, mano nuomone, juos toleruoti turėtumėte, nes, žinokite, juk yra žmonių, kurie užsiima įvairiomis kūno modifikacijomis ir tai jie yra toleruojami ir jų negalima diskriminuoti, žinokite, net tada kai sau implantuojasi ragus visokius, žinokite, neleistina yra netoleruoti. Ir tikrai, esu priversta pasitraukti, žinokite, ir dar dėl to, kad, žinokite, pastebėjau, kad komentarai jums turi būti tik geri, nes jei tik komentare atskleidžiu ir tai, kas man nepatiko, tai, žinokite, tada ir prasideda visi tie keisti dalykai su tomis jūsų keistomis žinutėmis... Todėl, žinote, dar ir dėl to pasitraukiu, nes tai jau veidmainiavimas gaunasi, žinokite, iš jūsų pusės... Tačiau, žinokite, ir dėl to taip pat, kad aš tikrai neatitikčiau jūsų standartų, net jei ir būtų video žinutės, nes tikrai jau, žinokite, jie yra labai aukšti, net neįsivaizduoju, kaip ši svetainė iki šiol dar yra neuždaryta, nes tikrai jau tokie aukšti reikalavimai ir dėl išvaizdos, ir dėl sveikatos tikrai jau yra diskriminavimas juk. Ir tikrai, jei aš būčiau, žinokite, juodaodė tai jau tikrai tada pareikalaučiau savo teisių, bet, žinokite, tikrai dabar matau, kad neturiu jokių šansų, nes dabar, žinokite, net ir seksualinės orientacijos, žinokite, negalėčiau panaudoti, nes irgi tai jau tikrai nieko nepasiekčiau su tradicine, nes niekas manęs negintų tokios, nors to aš ir nesuprantu, žinokite, bet susitaikiau su tuo, nes ne viską juk kiekvienas gali suprasti. Todėl dabar labai atsiprašau, žinokite, tų gerbiamų rašytojų, kurie nieko blogo man nepasakė, ir dėl mano pasiskaitymo, ir komentarų, ir maloniai leido man skaityti savo kūrinius, atsiprašau, kad nebegalėsiu jų skaityti, nes, žinokite, tikrai man nesuprantama visa tai yra, žinokite, ir tik tiek, žinokite, liko man suprantama, kad net iš invalido, žinokite, čia būtų tyčiojamasi, žinokite, nes tikrai neatitiktų jūsų išvaizdos ir kitų galimybių reikalavimų, žinokite.

Žinokite, gerbiami rašytojai, aš tikrai negaliu būti tokia protinga kaip jūs, čia jau tikrai, žinokite, jūs per daug iš manęs reikalaujate, ir kad būčiau rašytojai, ir dar, kad tokia protinga kaip ir jūs, čia jau, žinokite, neįmanoma yra, jūs turėtumėte tai suprasti, gerbiami rašytojai, kad neįmanoma visiems tokiais būti.

Žinokite, gerbiami rašytojai ir gerbiamas visų rašytojų direktoriau, man reikia viską pasakyti, ką norite pasakyti, tiesiai, o ne kažkokiais tai aplinkiniais keliais, nes aš galiu ir nesuprasti...

Žinokite, gerbiami rašytojai, kad jei nepakomentuoju, nereiškia, kad jūsų neskaitau – jūs jau mano skaityti ir perskaityti. Gaila tik, kad kitų savo mėgstamų kūrinių neberandu jau...

Gaila, kad kitų gerbiamų rašytojų jau neberandu...

Jei mūsų būtų labai aukšta moralė, tai karantinas būtų iki mūsų neužlipęs, nes virusas būtų nukritęs labai greitai.

Karantinas pasibaigė.