:DDD

Mindaugas Asminavičius


Raimundui

Aš sutikau tave paežery,
Palinkęs toks romantiškai buvai,
Tebuvo likęs šimtas gramų butely,
Tu neužspaudei, pasidalinai...

YRA juk tokių VARGŠIUKŲ ,kurie neturi nieko, išskyrus pinigus.

http://odnoklassniki.ru/video/4826925068

Aš pažadu, nuo šiandien pasikeisiu
Ir būsiu nuostabiai jautrus poetas,
Visas eiles labai gražiai užbaigsiu,
Ištrinsiu nelabai gražiai pradėtas

Aš pažadu, daugiau skaitysiu knygų,
Bet vien tik tai ką rašo nelaimingi,
Išgirsiu depresyvias asmenybes,
Išbarsiu tuos, kurie verkšlenti tingi.

Aš pažadu, kad susirasiu mūzą,
Kurybą savo jai vienai pašvęsiu,
Bet, kaip ir pridera tikram poetui,
Gyvenime nei vesiu ją, nei mesiu.

Aš pažadu, užkursiu kaitrų laužą
Einšteinui, Fermiui, Šredingeriui, Teslai,
Aš pažadu, erezija apšauksiu
Bet kokią tiesą, jei jos nesuprasiu

Esu šitam kely jau kiek pažengęs,
Juokiuosi saulei, o verkiu kai lyja,
Todėl prašau mane skubiau priimti
Į snarglio tampymo broliją.

  Mindaugas Asminavičius

:DDD

Prakeikti būkit, o poetai,
Jūs, suknisti plunksnagraužiai,
Už tai, kad rašote vien niekus,
Pateikdami labai gražiai.

Tegul kančios pašvinkęs vaisius,
Kurį vadinate menu,
Leidyklos niekad nepasiekęs
Supus ir neišleis daigų.

O buvo juk laikai didingi
Poetai, kai be atvangos
Mums šlovino ne hemorojų,
O vien tik meilę Lietuvos...      Mindaugas Asiminavičius

Aš nežinau skambiųjų komplimentų,
Nemoku grot Oginskio polonezo,
Nevykdau priesakų šventų lyg sakramentas,
O ieškau vakarais žiupsnelio bliuzo,
Ir paprastos, kvailiojančios bohemos,
Joje prasmingų žodžių – liūdesio poemos.

Aš įbrisiu į naktį ugningai alsuojančio miesto,
Kur saliutų šviesom užsidegę  liepsnoja  krantai,
Kad  kaitria tvankuma mano kūną ekstazė paliestų
Ir šokdintų viduj  prašnekėję tylos  sakiniai.

Kad staiga pražydėtų slaptingas Joninių papartis,
Kai maža voverė savo didelę voverę ras.
Bet maldausiu nakties, kad pamilusio vardo netartų,
Nes supykusi laumė iškvies pragaištingas galias.

O kol kas minioje, apkabinusi prieblandos fiestą -
Mėnulinėj valtelėj  , kuri su manim  upėj plauks –
Aš pamiršiu, kad ryt vėl vaišinsiu  vienatvę nekviestą
Ir prieš veidrodį kelsiu  mažytį bokalą alaus.

Upelis teka -vanduo negrįžta,
Mylėkim Joną ,kaip šlapią vištą.

Supratau,kad yra keli tendencingai nusiteikę prieš mano asmenybę vartotojai,arba prieš gražią lyrišką poeziją, ir jų tarpe aukštalypių,kurių vertinimai kažkodėl dvigubi, nors kompetencijos nulis - ir jie pastoviai rašo man tuos sušiktus menkus vertinimus, užtat visi eiliai paskutiniu metu sumaitoti.

O kai nueini jųjų rašliavos paskaityti -tai boženki boženki, matyt iš kalėjimų ar psichdispancerių erdvės atkeliavę ar esantys...ai

Komentuodami tarsi turėtumėte patys to ar ano nedaryti. Dabar gi- mat žodžiai "nuodai". "apspjaudyti" - netinka poezijai,o patys kokius raizgote-košmaras . Makaliūzinate viską -mokslimiai žodžiai vartojama vadovėliuose terminija, buities grubiausi ir tt....
Tiesiog gėda būti savaitiniuose,  atvirai pasakius.