Bukinistika

Ryte žadina buką gezą bukinistė.
Su juo ji skaitinėjo  Didžiakuily, -
Tik Danutė jai pylė akysna.
Ryte žadina savo kadrą bukinistė-
ir jam ilgai  pezija apie eilių  klystkelius,
Prisirūkiusi už kampo su gimnazistais.
Kvaišta  pagiriota bukinistė.
Jai didybės manija prasideda  .
Ir vaidenas Brežnevai Aurorose
Sibiras , kuris  sušaldė smegenys
Liko tiktai slidės parodisto
Bet temoka slidimėt per vandenis
Ir politiką bukiausia bukinistė
Kiša ją visur nesusigaudanti
Bando taikyt į poeto širdį
Tepa kitą tuo, kuo pati smirda -
Niekas jos pajudinti nedrįsta.

Už tai, kad nepatiko avies tradicinė spalva (tikrai,buvau pamiršusi - artėja netradicinių mažumų eitynės) KRITIKAS DAINEKO man sumažino dviem balais
Oho,kaip balta spalva jam nepatinka.....

Вернуть бы тех… кого забрали небеса… Хоть на минутку — лишь увидеть лица… Чтоб посмотреть в давно забытые глаза… Сказать три слова… и отпустить их… к птицам…

Žemės rojus

    Buvau užmiršusi, kaip skauda žmogumi –
    Dabar Tavim apsirgo visas kūnas,
    O galvoje tik sakiniai tokie ilgi
    Ir lipnūs - ilgesiu pagardinti saldumai...
    Paskandinai mane vien žvilgsnio fontanu,
    Vėl aš prisiminiau, kaip troškulys kankina-
    Ir tvankų vakarą, kai ėjome abu
    Per pienių klojimus – atnešti meilės vyno.
    Ištirpo rankos – savo neradau,
    Švelnias  melodijas mums prietema  sugrojo,
    Kažką kalbėjau lūpomis tik Tau,
    Kažką šnekėjau apie žemės rojų.

Saldus silpnumas
    Vergovė – moteriška prigimtis,
    Aš noriu būt saldžiąja meilės verge,
    Matyt stiprias ir norinčias akis
    Į tavo vyriškumą įsispraudus.

    Man leisk ateit tada, kai bus sunku,
    Bučiuot užglaistant praradimo randus,
    Pavirst akimirksniu atodūsiu saldžiu
    Ir būt apstulbusiai nuo netikėtos laimės.

    Neleisk išeit, kol jėgos neišblės,
    Kol be manęs tušti namai sustingę –
    Aš išsinešiu antspaudą nakties,
    Kuris mane gaivindamas suvilgė.

    Nenoriu būt princese iš sapnų,
    Drąsi, tvirta ar dar kitaip lemtinga –
    Esu tik moteris – stipri tuo silpnumu,
    Kurį brangina vyrai išsiilgę.

Kaip segtukų žiogais trapų stiebą nusėjo,
Meilės medis sujudo prasminga vijoklio vėsa,
Šiam gličiam vakare mes ilgais sakiniais patylėję,
Pakartojom daug sykių tik vieną iš žodžių – klaida.

Gerk kaip midų sakais išlašnojusį trapų kamieną -
Kaip prieš mirtį herojus paprašęs stiklinės vandens,
Negalvodamas imk šitą valandą, laiką, še dieną,
Nes sausra lyg liga be manęs ištroškinusi gels.

Nesusiliečia rankos, norėjusios glausti viens kitą,
Nenunyksta laipteliai, kuriais į tave palipau,
Mano ašaros sunkios nuo nerimo sapno sulipę,
Pasislėpusios nuo realybės, bet šnekančios Tau

Ką sako smegenys

jis nepaglostė drebančios manęs
ir neguodė apglėbdamas pečius
rytais blaškaus po bundančias gatves,
rūšiuodama keistus epizodus.

nešuos ledinę lovą ant pečių,
nekąstą obuolį po pagalve padėjus.
tik nelauktai sustoju – išgirstu,
ką sako smegenys smūgiuodamos:
Jis – gėjus.

Dienoraštis 
2013-06-27 12:55
Susirinko į vieną vietą
aš vis nesiliauju stebėtis -i š kur tiek durnų?

aš vis nesiliauju stebėtis -i š kur tiek durnų?

Skaitau savo paskutinį ir džiaugiuosi-taip jis man patinka.

Tik vertinimai šūdini-duoda tą trajaką ir negeba paaiškinti,nes duoda iš lempos,o prisikabinti nėra dėl ko.
Daineko paskutines (geriausias) eilutes išvilko,nes neįsigilino prasmiškai. Apgailėtina.
Spaudžiu sau Penkis ir tik.