rankose vartau lietuvišką muilą su ramunėlėmis, bet aš ne tokia kvaila: žinau iš ko muilą verda.
savaitgalį, kol dar nebuau grįžus į gimtinę, kol nakvodavau kur papuola, mačiau filmą, siaubeką apie vilkolakius, bet iš tikrųjų mokomąją laidelę "iš kur muilas randasi". ten toks stuomeningas vyras įkypiom akim papjaudavo vis naują savo žmoną (o žmona būtinai turėdavo jauną seserį ir ją imdavosi atostogų, o atostogauti visi būtinai vykdavo į mišką, kur daug krioklių, geltonų paukštukų ir uogyčių). ta moteris būna uogauja, uogauja, paskui staiga nusprendžia parėkauti per visą mišką, savo seserį pašaukti. tada pirmam plane jos siaubo apimtos akys, klyksmas ir pusę sekundės jos sumaitotas kūnas ir šalia pabirusios mėlynės. po minutės tas pats su seserimi, kuri po krioklius nardo.
paskui toks profesorius tų bobų lavonus narstė ir atrado, kad nuo šlaunų, sėdmenų ir krūtų išsimti riebalai. paskui šna rodo kaip tas vyras jau su nauja boba , o ta boba tokia švytinti, naujomis suknėmis apiberta ir naujais muilais muiluojasi. haha, muilina vedą savo sesers riebalais. paskui jau užkniso žiūrėti kaip demaskavo tą vyrą, kaip jis per teismą jaudinnačią kalbą apie nenugalimą žvėries instinktą porino, nes man taip gražu, taip patiko ta muilo poezija. juodas romantizmas.

pries pora dienu atsikelusi radau 5 miegancius reperius su dostojevskio knygomis po galva. pritusinau jiems kalafijoru su sparagais ir sedau i bet kuri autobusa. pasivazinejau kokia valanda po miesta, nuvariau pabraidzioti po juodas juros bangas, grizus jie man palinkejo geriausios kloties, as jiems- bumerangu ir po ilgu menesiu grizau i gimtine.
rytais nebe cecenu repas mane zadina, ne laikrastciu purvas seda i plaukus: kaip pamisus ryju serbentus ir vaikau streso likucius is koju; ha, butu juokinga, jeigu paskambinciau i jankaus gatve ir uzuot iprastai "ta keista skambina" sakytu "ta TEISTA"; Kadmano grupes biuras po mano kambariu leidzia enigmas, su nepazistamais krepsininkais buna islenkiu sulciu; koks nors zen jaunuolis paskolina cd- kaip gera buti kauno syzoj vel, nepaliaujamas katarsis

suprantu tas moteris, kurios del jav vizos issizada savo vaiku ir teka uz nukarsusiu milijonieriu. as mesciau mokslus, visus savo burelius ir iprocius ir tekeciau uz nusenusio rumuno, paskui karpatu troboj ji nunuodyciau ir tureciau troba, vistu seksteta ir gyvuliu.dainuociau, raveciau, vogciau, prasigerciau, basa vaiksiociau su juodom skarom. jezau, o juk tai mano svajone didziausia!

"Tačiau veltui šaukė generolas.Kareiviai nepajudėjo. Jie vykdė kitą, galingesnę komandą:
- Nejudėti. Lėktuvai nepakilo ir nepakils.Ateiviai- prieį beginklių žmonių žudymą.Net žvėrys nežudo savo gentainių.Laikas sunaikinti jūsų ideologinę struktūrą, kuris jus daro tokius.Mes norėtume užmegzti ryšius, tačiau su tokiais, kokie esate, mums nepakeliui.
Generolas nežinojo ką daryti.Kas atsistiko?Kodėl kareiviai neklauso komandos?Tik po gero laiko, kai kabojęs ore keistas modulis dingo, kareivia, nieko nesuprasdami, ėmė žvalgytis į siautėjantį vadą <...>
-Mes nieko negirdėjome ir nematėme.Mus privertė nejudėti nežinoma jėga...
Kad Tai buvo telepAtiniai ryšiai su ateiviais, man papasakojo vienas doras rusų tankistas, kuriuo netikėtin negaliu."

Bronius Jauniškis

tik cigones pasako, kada stoti i komunistu partija, kada snipu buti, o kada sniego zmogui kalendros tarp nagu prikisti.

p.s.
dziaugsmo sloikai kupini- kaunas yra pats geriausias kupranugaris

kol i teisma nuleksiu
jus, kas vilniuj esat, nueikit i Mickeviciaus biblioteka, i parodu sale, i Kosto Gruzincevo darbu paroda!

mano amziaus mergos arba vaikus gimdo arba ant batono kontraceptikus tepa. as tai ka: tai nueinu i SKA koncerta, kur 14meciai duodasi, kad net grafkes is ausu byra, pashuntu, galva pakratau, kepurini patrypiu; tai su kinezeterapiautais burnele islenkiu, tai ant stogo su darbininkais chefyro ismaukiu

egzas jau rytoj, o as tik vakar vos vos kibau ruostis. kas per nesamone, kas per beletristika:"balys sruoga, stasys usinskas ir andrius oleka zilinskas sedejo "Kondrato" kavinej ir gere juoda kava. Vakarejanti saule zaide puodelio briaunuose. stasys drovedamasis isitrauke savo eskizus<...>". megstu sausas, mokslines teatrologines knygas, o Gintaras Aleknonis - knygos autorius- jega tol, kol per lt radija apie chromosomas ir hipofizes sutrikimus kalba. ir man visiskai tas pats, kokios spalvos asaros riedejo is  veros solovjovos, kai ji pamate is traukinio islipanti michaila cechova. o kai tokias 'zaismingas knygas" tenka skaityti, tai ir nuobodulys apima: tai kalafijorus troskinu, tai nepazistamu bernu isileidziu i kambrari, kurie iskrauste mano cd iseina, tai nueinu pora pareiskimu parasau, tai per lietu i batu taisykla nueinu. batsiuvys- truputi nebylus zydas. jeigu kalba, tai labai tyliai ir pusiau rusiskai, pusiau sanskritu, pusiau jidis murma. maigo raudu sienos plytu pirstais mano cheshkes, o as i jo nosi  akis isiurbus.
iki ketvirtadienio jau visai busiu del jo pamisus...

egzas jau rytoj, o as tik vakar vos vos kibau ruostis. kas per nesamone, kas per beletristika:"balys sruoga, stasys usinskas ir andrius oleka zilinskas sedejo "Kondrato" kavinej ir gere juoda kava. Vakarejanti saule zaide puodelio briaunuose. stasys drovedamasis isitrauke savo eskizus<...>". megstu sausas, mokslines teatrologines knygas, o Gintaras Aleknonis - knygos autorius- jega tol, kol per lt radija apie chromosomas ir hipofizes sutrikimus kalba. ir man visiskai tas pats, kokios spalvos asaros riedejo is  veros solovjovos, kai ji pamate is traukinio islipanti michaila cechova. o kai tokias 'zaismingas knygas" tenka skaityti, tai ir nuobodulys apima: tai kalafijorus troskinu, tai nepazistamu bernu isileidziu i kambrari, kurie iskrauste mano cd iseina, tai nueinu pora pareiskimu parasau, tai per lietu i batu taisykla nueinu. batsiuvys- truputi nebylus zydas. jeigu kalba, tai labai tyliai ir pusiau rusiskai, pusiau sanskritu, pusiau jidis murma. maigo askaridiskais pirstais mano cheshkes, o as i jo nosi  akis isiurbus.
iki ketvirtadienio jau visai busiu del jo pamisus...

i tuos Fervex turbut kokiu musimiriu itarkuoja. iskart pakirdo miegas, puoliau sapnuoti, kai su  lab zymiu aktoriumi (pavardes neminesiu) tranzuojam i ledo sali (?). mus priima daugiavaike cigonu seima, kuriu vaikai levituoja, skraido lyg niekur nieko po kvartira. paskui man bemiegant ant ledo gindu, kazkas pabelde i langa. atidarau - o mes, pasirodo, bokste esam. is zemai zemai tokia stora zmogzude mojuoja. as jai nuleidziu savo kasa, o ji lipa, nagais kabinasi (nors mano plaukai 2 sprindziu tebuvo).
paskui atsrandu mociutes miegame, o ant jos lovos- nupjauta tokios siurrealistes tapytojos plastaka. pasiimu liniute, ismatuoju ir po lova pakavoju. dar kazkokiu syzsu pauke milijonai. pabudau su sunkia galva