man suvaidinio etiuda, kaip mire jos vyras, paskui klause patartimo: susideginti, ar siaip pasilaidoti ir ka manau, ar zmogus gali pamatyti mirti ir primine, kad ir man reikes issipirkti kapa, nors linki ilgo ir laimingo gyvenimo.
sake, kad mano profesija "isties durna", nes reikia iskausyti visokiu nupezusiu artisciu sapalioniu, "keliauti su plionke per zmones", kad daznai plaudama langus iskristavo is 5 aukso, arba sokdama per tvora (nes daznai reikdavo vaidinti "chuliganavotus bernus") susimaitodavo kojas.
skundesi, kad marti isvare jos drauge, kuri atejo su gyvu karpiu ir zuikiu keptu, bet saugomas praleido i Jav, o is igarsintu multiku "lapes mirtis", "zuikiu selsmas" ir "dimkos nuotykiai" atsidedavo pinigu ir vaziuodavo po uzsieni. graikijoj, ispanijoj, italijoj, vokietijoj buvo; parode savo protezus ir sake, kad rytoj 14h eina pas dantista, man sukisko i tase visa deze saldainiu ir sutareme susiskambinti, kad "vaikutenka, tu gyvas ciudas, pakalbejau kaip su kunigu".

siuo momentu labai noriu i New Yorka arba Tbilisi. ziurejom filma apie S.Reicha.

"tie graikai kazkur tikrai tokie draugiski. kai mes vaziavom i bulgarija.  virginija turejo seima, 3 vaikus nu ir mus pasitiko toks graikas. grazus toks, labai grazus balsas buvo ir kai pamate ta virginija, tai visur paskui sekdavo. o virginija eidavo visur su juo. jis toks idomus, keistuolis: miegodavo pliazuose, valgydavo ka draugai duodavo. nu kazkur toks keistuolis zmOgus. nu ir jis eidavo su virginija. mes, moterys, taip kazkur pasikalbedavom ,kad kaip cia. o tada buvo sovietai dar - nebuvo galima bendrauti prie visu. bet vairuotojas musu labai gerai pasake;"nu lesikit jai atispalaiduoti. gi niekur neiseina, tik vaikus ir namus temato. tegul pasidziaugia". ir tikrai paskui pagalvojau: nu tegul! ne, nu as sakau, moteriai ko reikia? silumos, demesio. o lietuviai vyrai kazkur greiciau jau uzgaulios, nuskriaus, jokios pagarbos."

kas vyksta?
dailiojo rasymo kursai Delyje.

tik ka grizom is filmavimo. man slykstu yra ta senoji teatro deklamacine tradicija ir metafizinis susidvasinimas su tragizmo kupinu kilniadvasisku permanentiniu atsidavimu.
taciau "Velniu muziejaus" kavine oste osia, o barmenas isliptas prakaito , kuris it skaidri upe liuliuoje jo ispesiotu antakiu uoste, cia pat ir kaukuliatorium kauksi ir kepsnius nesioja pramoginiu sokejo eisena.
vakar ziurejom 17a sokiu restauraucinius irasus, vel snekejom/
sedejom palei Vilnele su Viliumi, paskui likau viena krumuose, pilnatis buvo gigantiska helio plomba, skinheadai aprasineje visas sienas, vaikas slepes uz medzio. paskui nuejau i svecius ir atvaziavo dzipas, atsidurem apzvalgos aikstelej, vyrai dvoke svogunais, "Suokalbyje" visi pasitiko: jau lauke 6 geju ir ceko kompanija. mane prigijo sokejos ilonos vardas, vyruciai aptarinejo savo kvepalu buteliuku dizaina, kitas is ju sake bus vaiku aukletoju, cekas - jau pagyvenes tevukas - prasitares noris kurybini darba cia Vilniuje susirasti "no chto bylo kreativnoe - eto savoe glavnoe".
taip, Sveta, noriu uzsideti lapiu kaukes is sokti Balkanu diskane.
ir dejau as ant teatro, dailes, abstrakcionizmo, literaturos, avangardo - vsio, chto est' kreativnoe ir  ant buties dejau ir ant Kauno.noriu persikraustyti palei Makedonija ar Rumunija, Graikija ar  Egejo salyna, va, kad ir dabar: 1 2 3, galeciau kelis vaikus pagimdyti ir gyventi buityje,  darbsti labai buciau.

tik ka grizom is filmavimo. man slykstu yra ta senoji teatro deklamacine tradicija ir metafizinis susidvasinimas su tragizmo kupinu kilniadvasisku permanentiniu atsidavimu. taciau "Velniu muziejaus" kavine oste osia, o barmenas isliptas prakaito (kuris it skaidri upe liuliuoje jo ispesiotu antakiu uoste) cia pat ir kaukuliatorium kauksi ir kepsnius nesioja pramoginiu sokejo eisena.
vakar ziurejom 17a sokiu restauraucinius irasus, vel snekejom/
sedejom palei Vilnele su Vilium, paskui likau viena krumuose, pilnatis buvo gigantiska helio plomba, skinheadai aprasineje visas sienas, vaikas slepes uz medzio. paskui nuejau i svecius ir atvaziavo dzipas, atsidurem apzvalgos aikstelej, vyrai dvoke svogunais, "Suokalbyje" visi pasitiko: jau lauke 6 geju ir ceko kompanija. i mane kreipesi "ei, sokeja ilona", vyruciai aptarinejo savo kvepalu buteliuku dizaina, kitas is ju sake bus vaiku aukletoju, cekas - jau pagyvenes tevukas - prasitares noris kurybini darba cia Vilniuje susirasti "no chto byl kreativnoe - eto savoe glavnoe".
taip, Sveta, noriu uzsideti lapiu kaukes is sokti Balkanu diskane.
ir dejau as ant teatro, dailes, abstrakcionizmo, literaturos, avangardo ir metafizikos, Kauno ir etc. noriu isteketi palei Makedonija ar Rumunija, Graikija ar koki Egejo salyna, va, kad ir dabar, galeciau 3 vaikus pagimdyti ir gyventi buityje, buciau darbsti labai.

o nmano saldytuvas, Sofija tuscias. turiu pradeda "Smetonisko" sviesto pakeli ir viena putpeles kiausini. traukia granatos ir jautiena - gal pagedo ir nusilpo kraujas?
visko cia buvo, visko ivyko. tik genys, Sofija, su kuprine nelipo. nudziugau vakar, nes visa para turejau Viliaus kompa: pabaigusi recenzuoti  stribus ir daunus galejau klausyti hadiniu Nico dainu bei Dimitrio Papeloponeso (tas graikas, kur dainuoja "this house is a  a house of trouble").
mociute sake nusipirko suni,sunkia oboulius, kate ruosiasi mirciai.
nieko negaliu padaryti - man vis eina ir eina rugpjucio vaizdai, prisiminimai uzurpuoja visa galva, o tai labai vargina ir eda miego resursus.ilgesys  tik dideja, nieko panasaus i uzsimirsima.

vakar 4 valandas žiūrėjau spektaklį apie stribus ir daunus. niekas iš kursiokų su manimi negalėjo eiti, todėl teko vienai įsitaisius krėsle merdėti. iš dešinės kažkos sėdintis bičas nuolat kasėsi pautus ir tarp dantų čiurleno mineralinį, garsiai jį rydamas.
per pertrauką visos bobos ir babytės (kurios buvo pagrindinis spektaklio adresatas) suskubo, kliūdamos viena už kitos, myžti ir palikti po bezdaliuką tualeto kambaryje. kitos, jaunesnės ir dailesnės, pirsčiojo prie gigantiškų veidrodžių grožėdamosios tai savo suveržtu liemeniu, tai nuo plauku varvančiu laku, tai džiugaudamos, kad jų vyrelis irgi atėjo į teatrą ir vyrų tulike taip pat palikinėja bezdalą. žodžiu, tvyrojo tirštas bezdalo ūkas.
po viso to reginio jaučiausi kaip būčiau prarijusi neapsakomo dydžio šlykštynę, kuri, be visa ko, mane žudė ir generavo neapsakomą siutą ir klausimus "ką aš čia darau? ko aš noriu iš gyvenimo? kokia gyvenimo prasmė? ar indų plovimas nėra auksinė eglės šaka?"
mane jau gerokai knisa tas vaikščiojimas po miestą, be krypties, kai visos mintys - pasiutusios kalės - duodasi galvoje ir neturi kam jų išsakyti. o visi stilingai šelsta kavinutėse, gorja elktro, trumpi švarkeliai, džyga džyga už 30 lt.
atpratau taip. išsikviečiau Vilių ir kalbėjomės iki vidurnakčio prie Onos bažnyčios. nu ir ką? nieko.
p.s. a, dar greitu metu eisiu į pokalbį dėl šokio būrelio.tik tam būrelyje, kiek pasakojo artimi žmonės, garbina šėtoną, neretai būrelio vedėjytė liepia nuogai išsirengti, kaip nenormali degioja žvakes.

vakar 4 valandas žiūrėjau spektaklį apie stribus ir daunus. niekas iš kursiokų su manimi negalėjo eiti, todėl teko vienai įsitaisius krėsle merdėti. iš dešinės kažkos sėdintis bičas nuolat kasėsi pautus ir tarp dantų čiurleno mineralinį, garsiai jį rydamas.
per pertrauką visos bobos ir babytės (kurios buvo pagrindinis spektaklio adresatas) suskubo, kliūdamos viena už kitos, myžti ir palikti po bezdaliuką tualeto kambaryje. kitos, jaunesnės ir dailesnės, pirsčiojo prie gigantiškų veidrodžių grožėdamosios tai savo suveržtu liemeniu, tai nuo plauku varvančiu laku, tai džiugaudamos, kad jų vyrelis irgi atėjo į teatrą ir vyrų tulike taip pat palikinėja bezdalą. žodžiu, tvyrojo tirštas bezdalo ūkas.
po viso to reginio jaučiausi kaip būčiau prarijusi neapsakomo dydžio šlykštynę, kuri, be visa ko, mane žudė ir generavo neapsakomą siutą ir klausimus "ką aš čia darau? ko aš noriu iš gyvenimo? kokia gyvenimo prasmė? ar indų plovimas nėra auksinė eglės šaka?"
mane jau gerokai knisa tas vaikščiojimas po miestą, be krypties, kai visos mintys - pasiutusios kalės - duodasi galvoje ir neturi kam jų išsakyti. o visi stilingai šelsta kavinutėse, gorja elktro, trumpi švarkeliai, džyga džyga už 30 lt.
atpratau taip. išsikviečiau Vilių ir kalbėjomės iki vidurnakčio prie Onos bažnyčios. nu ir ką? nieko.

tik ką žlugo mano Dushampo seansas! ble!
visą naktį laikiau įjungta radiją, kambariokė palikusi išmėtytus varškės sūrelius ir perpildytą šiukšliadėžę, parsirado tik paryčiais. bet man ji faina - nesišnekame ir ji to nereikalauja.
ypač įstrigo daina per Znad Will (mėgstu tą lenkų raidją labai)
"Baila morena, under the moonlight" - tokia džyginė daina, kuri man širdį ėmė draskyti kaip pasiutęs, dygliuotas kankorėžis, įsivėlęs į raumeninę masę. pamenu, kai su Fočiu ir jo draugu Kostu- dolce gabbana rūbų platintoju Vokietijoje, buvusiu panku - važiavome į pašėlusį paplūdymį, kaip jie savo džipe užsileidę šį gabalą davėsi kaip kaukai, "vaiva morena, baila baila, we had our own rythm 20 years ago".
paskui vėl ir vėl ėmė suktis filmas su ružavomis kačių galvomis ir Dimai papasakojau viziją apie milžinišką pantera, kuri jam rupšnoja galvą. gavau atsakyma:"man ok viskas, tikiuos ir tau".
taip taip, man tikrai viskas labai ok.