Pasenau, o gal eikėtų sakyti subrendau, dar vienais metais. Pusę trijų ryto gavau sveikinimą, būti kaip geram vynui, bręsti ir taurėti su metais. O aš norėjau tik išsimiegoti.
Keliu bokalą už visus, kurie gimė žemės dieną c[] :)

Numirė V. Kernagis.
...
...

Teoriškai, niekada negali žinoti, kada tau ko nors prireiks. Tai sužinai tik prireikus to, ar ano. Ir tada tenka verstis per galvą, ieškoti pakaitalo, jį kaulyti iš pažįstamų ir nelabai žinomų subjektų. Kas įdomiausia, jog nežinodamas ko tau gali prireikti vieną ar kitą gyvenimo akimirką, negali nuo to trūkumo apsidrausti. Žinoma, apsidrausti gali, bet tik nuo nelaimingų atsitikimų, nors daugelis tokią situaciją, kai ploji sau per kaktą ir supranti, kad kažką pamiršai, prilygintų net ne nelaimingam atsitikimui, o visai katastrofai. Bet išeitis yra. Šioje kapitalistinėje santvarkoje tai įvykdoma sunkiai, bet įvykdoma. Tai ko reikia viską užmirštančiam jaunuoliui, karjeros siekiančiam darboholikui ir visą savo gyvenimą ant peties prados krepšyje tempiančiai feministei yra minimalizmas. Dar kalnuose gyvenantys atsisikyrėliai tą suprato: kuo mažiau turi daiktų, tuo mažiau jų pamiršti. Kuo mažiau tave gyvenime daiktų, nuo kurių tu priklausai, tuo mažiau jame stresų, ligų ir daugiau laisvės. Įgykite daugiau laisvės, atsikratykite savo našta dar šiandien!

Pagarbiai, jūsų laiptinės benamis.
P.S. Man tikrai reikalinga sofa ir muzikinis centras...

Graužkitės nagus iš pavydo ir vartykitės ant žemės:
aš pradedu savo dviejų savaičių atostogas, kurias vainikuos
mano gimtadienis ir vasaros sezono atidarymas :)
Ėch, pavasaris... :)*

Viskas pasikeitė nuo to laiko, kai paskutinį kartą aktyviai dalyvavau rašykuose.
Jaučiuosi per senas plunksnos kovai, kritikavimui ir riejimuisi su kritikuojamaisiais :D
Dabar darau taip, kaip daug kas pradėjo: rašau į stalčių ;)
p.s. Šiauliuose "Mūzynas" atgimė! Tris kart valio!
p.p.s. Palūžau: įdėsiu karts nuo karto ką nors...
p.p.p.s Na, kodėl keičiami nikai.... Aš nebeatpažįstu senų pažįstamų :'|

Viskas pasikeitė nuo to laiko, kai paskutinį kartą aktyviai dalyvavau rašykuose.
Jaučiuosi per senas plunksnos kovai, kritikavimui ir riejimuisi su kritikuojamaisiais :D
Dabar darau taip, kaip daug kas pradėjo: rašau į stalčių ;)
p.s. Šiauliuose "Mūzynas" atgimė! Tris kart valio!

Jei viską, ko neturėjau
iš manęs atimtumėt,
ar tapčiau labiau neturtingu?
O jei dovanotumėt tai,
ką jau turiu,
argi aš to atsisakyčiau?

Atimkit iš manęs revolverį
kurį vadina pistoletu
ir tapsiu toks kaip jūs,
atimkit mano širdį
ir tapsiu toks kaip jie,
kurių kaktose
seniai jau sukrešėjo kraujas
iš mano išgręžtų skylių

.380 kalibru

Geriausia poezija yra tuščias popieriaus lapas

Tegyvuoja vasara :)