„Poetinės fotografijos - taip galima pavadinti vienus iš trumpiausių eilėraščių pasaulio poetinėje kūryboje - haiku. Haiku kaip blyksnis, kuriame atsispindi stiprus gamtos ir žmogaus ryšys. Haiku - tai poetiniai nesuskaičiuojamų gyvenimo akimirkų stopkadrai, kuriuose slypi gili gyvenimo filosofija. Patys japonai savo miniatiūrinę poezijos formą lygina su mažu langeliu, pro kurį pučia gaivus ir stiprus vandenyno vėjas; su mažomis žvaigždėmis, laikančiomis dangaus skliautą. “

Šis žanras, Japonijoje kilęs ir po visą Europą paplitęs, lengvas tarsi beveik nieko nesverianti kriauklytė ir kartu sunkus kaip laivo inkaras. Kodėl lengvas ir kartu sunkus vienu metu? Vienas olandų haiku poezijos gerbėjas puikiai atsakė į šį iš pirmo žvilgsnio sudėtingą klausimą. Pagal jį  „haiku poezijos jėga- pačioje poezijoje. Žmogaus protas dažnai būna per racionalus ir per tiesus, kad leistų kalbėti vidiniam balsui. Haiku rašomas širdimi, o ne protu. Haiku poetas tarsi išnyksta, o skaitytojas papildo kūrinį! “

Iš tiesų nelengva tai suvokti XXI amžiaus žmogui, kurio proto spiralė taip greitai sukasi, o gyvenimo tempas lyg botagu vejamas lenktynių žirgas, jog jausmui dažnai nelieka vietos. Skaitytojas ištroškęs filosofinių vingrybių poezijoje, tačiau haiku filosofija gan paprasta, sutalpinta gamtos vienybės bei harmonijos grožio sąskambyje su visata. Tai harmonijos pajutimas visame kame ir tam nereikia įmantrių metaforų, įspūdingų gilių minčių, prie kurių taip pripratę europiečiai, vedami racionalaus proto. Jeigu jau prakalbome apie filosofiją, reikia paminėti, kad didelę reikšmę žanro formavimuisi turėjo cen-budizmo filosofija, kurią įnešė į haiku žanrą Bašio Macuo (1644 - 1694) – žymiausias Japonijos haiku poetas. Savo poezijoje Bašio stengėsi parodyti, kad kiekvienas gyvenimo akimirksnis yra be galo svarbus ir brangus mažame gyvenime jaučiamas didžiojo gyvenimo alsavimas.

Japonų poetai savaime turi tą budistinį mielaširdingumą, žemiškoje egzistencijoje, kurį perneša į savo haiku kūrinius.

Dar yra keletas estetinių haiku principų, tokių kaip:

sabi– „amžina kosminė vienatvė“,
jugen– pagarbus žvilgsnis į neišsakomą daiktų esmę,
vabi– grožio paprastumo pajautimas…

Tačiau vėlyvieji haiku kūrėjai nebesilaiko beatodairiškai įsikibę šių rėmų.

Geriausius haiku vienija skaidri nuotaika, ryšys tarp amžinybės ir akimirkos, begalybės ir detalės, kurios visgi yra neišvengiamai susijusios. Sakoma, jog geri haiku turi būti tarsi neužbaigti, - skaitytojas iš intuicijos atkurs pilną prasmę, įsigyvenęs su haiku, pajutęs vidumi subtiliąją užuominą keliose eilutėse. Minimalizmo dozė haiku žanre nereiškia siaurumo, o atvirkščiai plačiai išskleidžia grožio sparnus į visatą. Todėl haiku skaitomi vidinėje tyloje, kada ramybės pilna siela sugeria poeto potėpius, o skaitytojas toliau nusineša į savo vaizdinių bei pajautos ežerą.

Štai keletas haiku pasigrožėjimui:

Gonsui Ikeniši

***
Nurimo pamažu
Rudens žvarbioji vėtra.
Tik jūra šniokščia

Bašio Macuo

***
Išeina pavasaris.
Paukščiai verkia, ašaros
Žuvų akyse

***
Neverk, mažasis kokone,
Drugeliu virsti neleis
Vėjas žvarbusis rudeninis

Senna Mikami

***
Paukštis
Virš tuščių laukų
Man pakeleivis

Ransecu

***
Slyva pražydo!
Žiedas, vėl žiedas. Ir vėl...
Tai šiltumas naktų! Balta chrizantema,
Geltona, kita - nenusakoma,
Ana - negyva

(pastarieji haiku iš knygos „Drugelis sniege“).

Japonija randasi priešingame žemės rutulio polyje ne tik fizine prasme, bet tuo pačiu japonų gyvenimo suvokimas priešingas europietiškajam. Be to japonų kalba kaip ir lietuvių kalba neturi artikelių, kuriuos turi germanų grupės kalbos. Todėl haiku išversti į kitą kalbą nėra taip paprasta. Juk vertimas turi ne tik atspindėti kūrinio dvasią, nuotaiką, poetinę išraišką, tarsi muzikinę tonaciją, bet dargi sutilpti į tikslius skiemenų rėmus. Kai kurie skeptikai europiečiai poetai nepripažįsta haiku vertimų. Neva pagal juos, tik originalo kalba haiku pripažįstamas, nes pvz. japonų kalba sukurtas kūrinys talpina daug daugiau negu tą galėtų padaryti į lietuvių kalbą verstas haiku. Norėčiau paprieštarauti šiems europiečių skeptikams. Knyga „Drugelis sniege“ išsklaido visas abejones. Čia išverstieji haiku tobuli. Jų spindesys, išvertus į lietuvių kalbą jokiu būdu nenublanksta, o savitai sužiba.

Niekas negali paneigti– Europoje plačiai paplitusio haiku žanro klestėjimo. Tą patvirtina begalės poetinių internetinių svetainių, kuriose puikuojasi žavūs haiku kūriniai; knygynuose- nuostabiausi haiku rinkiniai, meninė fotografija jungiama su haiku poezija stebina dviejų menų darna ir t. t. Greta japonų poezijos Europoje vis stipriau veši ir budistinė gyvenimo filosofija. Į materijos iliuzijų pasaulį įklimpę europiečiai vis dažniau ima dairytis laimės ir ją randa mažučiuose gyvenimo stebukluose: tokiuose kaip pumpuro išsiskleidimo stebėjimas, vėjo šlamesio pajautimas, gėrėjimasis lietaus preliudija ir t. t.

Pateikiu savo kurtą ir verstą haiku į olandų kalbą. Verčiant į germanų grupės kalbą, susidūriau su artikeliais bei lietuvių kalbos platumu lyginant su olandų kalba. Tačiau gera šlifuoti vertimą. Jautiesi it skobtum iš medžio skulptūrėlę. Drožlė po drožlės, žodis po žodžio ir lietuviškai kurtas haiku prakalba olandiškai, bet su ta pačia misija- momento žavesio perteikimas skaitytojui.

***
Ledinė lytis
nuplukdė gulbių tylą
į pavasarį
-----

het smeltende ijs
dreef de zwanen stilte de
nieuwe lente in

Skaitytojams gal būt bus paranku, tad pateikiu kelis europietiškų tinklalapių haiku linkus:

http: //www. haiku-feelings. nl/
http: //www. zenonderdedom. nl/pages/txtindex. htm
http: //www. toyomasu. com/haiku/

Naudota medžiaga:

www. gedichten. nl
http: //snobo. puslapiai. lt/haiku/haiku1. htm
http: //www. snobo. puslapiai. lt/haiku/haiku. htm
J. van Tooren knyga (olandų kalba) „Haiku. Jaunatis“ 1973 m. Nyderlandų leidykla, Amsterdamas (olandų kalba)

Haiku- tai menas, kurį sukuria poetai.
„Tai daug giliau negu žmonus galvoja; žmogus jaučia kaip jis įsivaizduoja“ rašė vienas kritikas.
Haiku žanre poetas neišreiškia savo ekspresijos, bet mieliau lieka nepastebėtas. Savęs išraiška haiku žanre nėra reikalinga. Tai tiesos priėmimas, ką aplink mato ir girdi pats poetas, ir visa tai pernešta į haiku. Kuriant haiku, vienas svarbiausių aspektų- ilgalaikis  sąmoningas siekimas būti čia ir dabar.
Vos keletas žodžių, griežtai sudėtų į tris eilutes, suskamba paprastai, bet su tokia didele jėga, kai aplinkui tuštuma, kad skaitytojas pajunta tai, ką jautė poetas, kurdamas haiku. Skaitytojas gimusią viziją tiesiog išaugina savo sieloje.

Poetas Goethe pažymėjo, kad daiktai kalba haiku žanre patys už save, o ne reikšmė slypinti už daiktų.
Profesorius F. Vos pripažino, kad japojai skaitytojai skiriasi nuo mūsų europiečių, nes jie intuityviai iš karto pajunta tą budistinį mielaširdingumą, žemiškoje egzistencijoje, kuri mums sunkiau suvokiama.
„Kad suprastum gamtą, turi skaitytojas per intuicijos šviesą ją skrosti“ rašė knygoje „Mėnulio jaunatis“ profesorius F. Vos*.

Pabūkime čia ir dabar dėka japonų poetų, skaitydami jų sukurtus haiku, ir išsiauginkime savo sielose jausmą, kuris pažadins mumyse žemiškosios egzistencijos vientisumą.

* * *
Jis vis įlūžta,
vėl įlūžta; bet lieka
mėnuo vandeny.
                      Choshu

* * *
Sėmiau mėnulį
į dubenį ir pyliau
lauk su vandeniu.
                      Ryuho

* * *
Nė gyvos dvasios;
pintas krėslas šešėly
ir pušų spygliai.
               
                        Shiki

* * *
Kaip abrikosai
saulės šviesoje geria
didžioj tyloje.
                        Otsuji


Kaip matome iš pavyzdžių, „poetai neprisirišę prie paties savęs- ramybėje jie tarsi veidrodis“- akcentavo japonų autorius Lieh-tze knygoje „Tikroji knyga apie nepriekaištingą tuštumą“.

Mums išlieka kai kurie japonų haiku ypatingai sudėtingi, nes japonų kalboje vienas žodis gali būti labai daugiareikšmis. Todėl kai kurie vertimai peržengia originalo rėmus. Juo labiau, kad turi haiku išsitekti į griežtą ir siaurą (5-7-5) skiemenų tvarką.
Tačiau tai nereiškia, kad negalima išversti haiku. Paprasčiausiai, išverstieji haiku atitinka savo pirmykštę dvasią, o tai yra svarbiausia poezijos vertime.

Kad geriau suvoktume haiku dvasią, reikia geriau pažinti pačių japonų gyvenimą bei jų kultūrą.
Niekur kitur taip neegzistuoja didelėje harmonijoje gyvenimas, menas ir dvasios laikysena  kaip haiku poetų. Japonų poetai Basho ir Issa priklauso giliai praeičiai, tačiau ir šių dienų haiku poetai esti tokie pat kaip ir jie.
Japonai mėgsta viską savo gyvenime gražinti: tiek namus, tiek savo sodus, tiek aplinką. Jie nemėgsta bjaurių dalykų.
Japonų kalboje žodis „bjaurus“- pažodžiui verčiamas- skausminga pamatant. Taigi, nenuostabu, kad japonų haiku įkūnija visatos grožį bei harmoniją.


„Ne auksu ir juvelyrais išreikšti japonų turtai. Jie yra iš pirmo žvilgsnio paprastuose, bet neįkainuojamuose reiškiniuose, kuriuos japonai panaudoja arbatos gėrimo rituale (Ištrauka iš Portugalijos misionieriaus laiško, maždaug 1595m.).
Japonų gyvenimas persisunkęs meile gamtai.
Tiek menui, tiek religijai reikalinga visiška vidinė ramybė, todėl japonų menas laikomas dievo namuose- japonų bažnyčiose.
Pateiksiu dar keletą unikalių haiku. Skaitytojas savo vidinėje ramybėje bei išorinėje tyloje susidurs su savąja vizija, kuri gims, atidžiai perleidus per save nuostabiuosius japoniškuosius haiku.

* * *
Juda beminčiai
debesys; pakalnėje
aria valstiečiai.
                  Shiki

* * *
Iš aklos tamsos
į akliną tamsą eina
mylinčios katės.
                  Issa

* * *
Katė pabunda,
su begaliniu noru
ji pasimyli.
                    Issa

* * *
Graži mergaitė
eina prie vyšnios žiedo
-ar ji išalkus.
                    Buson
                             
(haiku iš olandų kalbos vertė V. Stančiauskaitė)
naudota medž.:
J. van Tooren „Haiku  Mėnulio jaunatis“- 1973, Utrechto spaustuvė

Parašiau ir išleidau 4 savo knygas ir tik tada nusprendžiau studijuoti menišką rašymą olandų kalba. Nyderlanduose gyvenu 26 metus, bet širdyje nenutolusi nuo Lietuvos.
O dabar vedu kursus nuotoliniu būdu olandų kalba: kaip meniškai, jausmingai kurti. Nesu rašymo guru, nesu tobula rašytoja, o esu laisvalaikio rašytoja. Tiesiog išmokau rašyti kaip aklam skaitytojui. Jausmai išreiškiami aprašant:
kvapus,
garsus,
jausmus,
aplinką.
Kūrybinis rašymas man tarsi žaidimas.
Nebūtina rašyti be klaidų. Juk tam yra korektoriai, redaktoriai.
Svarbu intriga, svarbu norėti ir turėti ką papasakoti.
Man kiekvienas žmogus - tai vaikščiojanti knyga. Parašyk ką pats ir išleisk.

Parašiau ir išleidau 4 savo knygas ir tik tada nusprendžiau studijuoti menišką rašymą olandų kalba. Nyderlanduose gyvenu 26 metus, bet širdyje nenutolusi nuo Lietuvos.
O dabar vedu kursus nuotoliniu būdu olandų kalba: kaip meniškai, jausmingai kurti. Nesu rašymo guru, nesu tobula rašytoja, o esu laisvalaikio rašytoja. Tiesiog išmokau rašyti kaip aklam skaitytojui. Jausmai išreiškiami aprašant:
kvapus,
garsus,
jausmus,
aplinką.
Kūrybinis rašymas man tarsi žaidimas.
Nebūtina rašyti be klaidų. Juk tam yra korektoriai, redaktoriai.
Svarbu intriga, svarbu norėti ir turėti ką papasakoti.
Man kiekvienas žmogus - tai vaikščiojanti knyga. Parašyk ką pats ir išleisk.

Tai istorija, iš pirmo žvilgsnio netelpanti į jokius logikos dėsnius, ir tuo pačiu tai – įrodymas, kad ne viskas gyvenime paremta logika. Yra kai kas aukščiau... Prieš metus mano 26-erių metų sūnų ištiko klinikinė mirtis. Šešias paras sūnus išgulėjo komoje ir per tą laiką Olandijos medikai dėjo visas pastangas, siekdami kuo skubiau išpjaustyti, pasak jų, daržove virstantį mano vaiką, ir donoruoti organus kitoms ligoninėms. Knygoje aprašyta mano ilga ir sunki kova už sūnaus galimybę gyventi. Ačiū Dievui, ši tragedija virto stebuklu. Aš turėjau gydytojus įtikinėti, kad Julius atsigaus. Knygoje pateikiu skandalingus faktus apie medicinos sistemą ir tuo pačiu atveriu paslaptis, kaip išlikti stipriems, kai žemė slysta iš po kojų. Tai – spalvinga, pilna mano ir mano sūnaus gyvenimo istorija nuo Tarybinių laikų iki šių dienų. Pasakoju, kaip mano nesėkmės ir sunkios patirtys atvedė į pergalingą, subalansuotą ir laimingą gyvenimą: depresija, vienatvė, ieškojimų klystkeliai, energetinės terapeutės darbo sėkmė, tironas olandas vyras ir pagaliau sutiktas svajonių vyras iš Šri lankos. Įspūdingai aprašyta egzotiškos Šri Lankos paveikslas. Tai – atvira, jausminga ir nuotaikinga, nepaisant patirtų sunkumų, mano ir sūnaus gyvenimo išpažintis, kurią vainikuoja tikrų tikriausias Dievo stebuklas. Ši knyga gali įkvėpti kiekvieną patikėti, jog stebuklai įmanomi, o viltis miršta paskutinė. Nes kaip kitaip tai pavadinti? Tik STEBUKLO GALIA...

---------------------------

Prekyba mano knygos "Stebuklo galia" per internetą.

Lietum ateinu 

http://leidyklalucilijus.lt/vilija-stanciauskaite-stebuklo-g alia

  Galima nusipirkti mano knyga \\\"Stebuklo galia\\\"

http://leidyklalucilijus.lt/vilija-stanciauskaite-stebuklo-g alia

Galima nusipirkti mano knyga \"Stebuklo galia\"

http://leidyklalucilijus.lt/vilija-stanciauskaite-stebuklo-g alia

Galima nusipirkti mano knyga:

http://www.patogupirkti.lt/Vilija-Stanciauskaite-knygos/