iškrėsti ką nors protingai beprotiško

sapnavau šiąnakt

Pastaruoju metu l.norisi skaityti pasakas. Štai viena iš elektroninės ateitininkų konferencijos:

"Viena karta gyveno karalius, kuris turejo keturias zmonas.

Jis labiausiai  mylejo savo ketvirtaja zmona  ir ja dabino graziausiais
rubais ir  maitino gardziausiais valgiais. Jis jai dave kas yra
geriausia.

Jis taip pat mylejo savo treciaja zmona.  Su pasididziavimu  ja veziojo
po kitas  karalystes, bet vis bijojo, kad viena diena jinai ji paliks
del kito.

Jis taip pat mylejo savo antraja zmona.  Jis buvo isitikines, kad jinai
visada  jam  yra maloni ir  kantri.  Turedamas problemu, su ja betkada
galejo pasitarti ir ji visada jam padedavo.

Karaliaus pirmoji zmona, kurios jis nemylejo, visada buvo jam istikima
ir daug prisidejo prie jo karalystes  valdymo ir turtu telkimo.  Nors
jinai ji labai mylejo, jis jai buvo saltas.

Viena diena karalius labai susirgo ir jaute, kad jo dienos suskaitytos.
Apgalvodamas savo gyvenima jis sau maste: "Dabar as turiu keturias
zmonas, bet kai mirsiu, liksiu vienui vienas."

Tada jis kreipesi i savo ketvirtaja zmona: "As tave labiausiai mylejau,
tave rengiau puosniausiais rubais  ir priziurejau kuo geriausiai.  Man
mirus ar prisidesi prie manes ir mane paseksi?"  "Jokiu budu!", atsake
ketvirtoji zmona ir apsisukusi nuejo.

Tada karalius kreipesi i treciaja zmona: "As tave mylejau visa
gyvenima.  Man mirus ar prisidesi prie manes ir mane paseksi?" "Ne!",
atsake trecioji zmona. "Gyvenimas yra puikus!  Tau mirus as vel
istekesiu!"

Karalius kreipesi i antraja zmona: "As daznai  pas tave kreipiausi
pagalbos ir tu man visada padejai. Man mirus ar prisidesi prie manes ir
mane paseksi?"  "Gaila, bet si karta as tau negalesiu pagelbeti.  As
tave palydesiu  tik iki kapiniu  duobes."

Tada pasigirdo balsas: "As tave seksiu kur bebutum."  Karalius pakele
akis ir pamate savo pirmaja zmona.  Ji buvo kauleta, suvargusi,
apleista.  Su gailesciu karalius jai tare: "Kai turejau progu, as  tave
turejau daug  geriau priziureti!"

Istikruju, savo gyvenime mes visi turime keturias zmonas:

Ketvirtoji zmona yra musu kunas.  Nesvarbu kiek jam pataikautume, jis
mus apleis kaip mes mirsime.

Musu trecioji zmona yra musu zemiski turai.  Mums mirus jie teks
kitiems.

Antroji zmona yra musu seima ir draugai.  Nors ir kaip jie butu buve
artimi ir mylimi, jie mus palydes tik iki kapo.

O musu pirmoji zmona yra musu dvasia.  Daznai  ji buvo apleista mums
siekiant  turtu, galybes ir malonumu.    Taciau siela yra vieninetele
kuri su mumis liks nesvarbu kur bebutume.  Ja dziaukimes, ja ugdykime,
nes tik ji mus nuves prie Dievo sosto ir su mumis liks per amzius.

Kai gyvenimas mus klupdo ant keliu, esame geroje pozicijoje melstis."

Autorius nežinomas

(Iš anglų kalbos vertė Romualdas Kriaučiūnas)

vis dėlto mes gyvenam panašiai

tūkstančiai širdies balsų

Šiandien aš noriu eiti dideliais žingsniais.
O vakar, o vakar, šilkiniuos Berčiūnuos  klausiausi paukščių muzikos (matyt, tos, kuri įkvepia ir suvelia galvą ir plaukus (žinote, kompozitorius psichologai skirsto pagal tai, ar jie padeda ruoštis egzaminams, nuramina, liūdina, džiugina ir t.t.)), didžiuliam vitraže bandžiau įžiūrėt Lietuvos istoriją, o veiduos - Lietuvos ateitį, spėjau pabūti ir bulve, nustatinėjau savo brandos lygį (subrendusiems privalomas visuomeniškumas), žiūrėjau, kaip tekstą (žodis linkęs virsti kūnu) į mane įrašė.

ne patogiau, bet prasmingiau

NATO

Nuotykis!
Tai, kas sunku, reikia priimti kaip nuotyki. Ne iššūkį, bet nuotykį.

Šiandien mano akys ar ausys užkliuvo už tokios citatos: "intelektualai turėtų prisiimti atsakomybę už visuomenę".
Intelektualumo matas ARBA dingstis nusimesti atsakomybę nuo savęs.