Šiandien aš noriu eiti dideliais žingsniais.
O vakar, o vakar, šilkiniuos Berčiūnuos  klausiausi paukščių muzikos (matyt, tos, kuri įkvepia ir suvelia galvą ir plaukus (žinote, kompozitorius psichologai skirsto pagal tai, ar jie padeda ruoštis egzaminams, nuramina, liūdina, džiugina ir t.t.)), didžiuliam vitraže bandžiau įžiūrėt Lietuvos istoriją, o veiduos - Lietuvos ateitį, spėjau pabūti ir bulve, nustatinėjau savo brandos lygį (subrendusiems privalomas visuomeniškumas), žiūrėjau, kaip tekstą (žodis linkęs virsti kūnu) į mane įrašė.