Ššššš... jis ateina. Netrukdykim jam. :)

Man patinka rytinė vėsa,

Bebučiuojanti kūną pro langą.

Paslaptingai pakvipus kava,

Kviečia liesti jos indą į veidą.

Paragavus pirmųjų lašų,

Man patinka ršayt šitą eilę.

Joje šildau Tave tarp delnų

Ir be žodžių siunčiu dienai liamę.

Tegul lydi šiandieną šviesa,

Apkabina draugai Tavo meilę.

Tegul mano tyra šiluma,

Liečiant stygą, paverčia į dainą.

Nuo tirpstančios pusnies

Sraigė siekianti lapą ištysta

Mieguistas lašas


Gyvastim sužvilga.

Geriau suptis ant bangų, nei muštis į uolas. :)

Kol ne pasiduodi - baimė neturi jokių galių.

Išaušo diena, pati sau graži


Ir išskleidė saulę, ant sienos...

Kai į rudenį beldžias raudonis,

O ryte jau nubusti sunku.

Aš užpildau eiles švelniais žodžiais,

Ir su šypsniu ant lūpų linkiu…

Nesibaiginčios saulės kelionės,

Tarp laimingų ir ne – pavardžių.

Tikro žodžio iš savo svajonės,

Apie tai, kas ateina kartu.

Lengvo gūsio prasmingoj kelionėj,

Dienoje tarp savų – svetimų.

Ir be abejo šypsnio panosėj,


Net jei niurzga esi iš tiesų :D

Aš ne žiedas, bet skleidžiuosi.

Aš ne saulė, bet šviečiu.

Aš ne dievas, bet atleidžiu.

Aš ne velnias, bet geidžiu.

:D