**

Kai į rudenį beldžias raudonis,

O ryte jau nubusti sunku.

Aš užpildau eiles švelniais žodžiais,

Ir su šypsniu ant lūpų linkiu…

Nesibaiginčios saulės kelionės,

Tarp laimingų ir ne – pavardžių.

Tikro žodžio iš savo svajonės,

Apie tai, kas ateina kartu.

Lengvo gūsio prasmingoj kelionėj,

Dienoje tarp savų – svetimų.

Ir be abejo šypsnio panosėj,


Net jei niurzga esi iš tiesų :D