Pagaliau išėjau į lauką. Toks keistas jausmas užplūdo, eini tarp žmonių, žiūri į juos, gali net gi paliesti, gali rėkti jiems į ausį. Nepalyginamas jausmas su bespalviu rioksojimu prie stiklo. Ėjau gatve ir jaučiau pavasario gaivą, norėjau nusimesti visus rūbus lauk ir rėkti, šaukti, staugti - PAVASARIS, po velnių, tikrai pavasaris. Ėjau gatve nusimovęs kepurę, vėjas glostė mano dar ilgus plaukus, aš tiesiog girdėjau kaip kaip blaizgosi ore. Nuostabus jausmas. Tiesiog skridau. Nuostabu.

Jaučiu užblūstančia lygiadienio dvasią. Dar ne, bet ju greit, dar 4 minutės.

Nebesergu. Mokykloj karantinas

Grįžo namiškiai. Parvežė visokių niekų. Dėkui.

Gal nebesergu?

Dar vis sergu. Nepamatysu močiutės, o jau trys metai kaip jos nebėra.

sergu

sergu

Pakirto mano kojas liga. Gripas? Ne, gal ne gripas. Jokio Aukuro, jokio gitaros vakaro, jokio šokolado baliaus. Velnias tikiuosi pasveikti, būtinai turiu eiti į spektaklį. Turiu 4 dienas.

Taip, nuo šiandien į mane kreipsis gerbiamas web administratoriau. O gal ir moderatoriau? he, na nežinau. Aš Julius. Kreipkitės mane taip.