mano patalai balti kaip sniegas
kurgi dingo tavo miegas
miegu po sniegu tu sakai
ar mano rankas matai

kurgi dingo tavo megztinis
jau rengiuos o paakiai patinę
tyliai keliuosi iš lovos
tuoj prasidės kovos

tyliu o drauge po sniegu
ten ieškau pavasary vyturių
megztinis mano rožinis
nepaiso sniego grožio

LABAS RYTAS

mano sniegas
neįžiūrimai baltas
jis šaltas
kas kaltas

mano sniegas
rožėmis krinta
mano rytas
šarkšna dabintas

mano rožės
neįžiūrimai baltos
jos šaltos
kas kaltas

miega nykštukai po sniego
ak kas man iš tų kalėdų
noriu gerų plaukų velėtų
o esu tik raganėlė

noriu mažiuko sniego
o čia prie šventoriaus kas
noriu mišias girdėti
kaukia šuo tuoj kąs

ak tyliu ieškau sniego
noriu gerų jų kelių
ak po sniegu nykštukai miega
plaukus šukuoju - veliu

noriu aplink švento sniego
kad snigtų taip kaip vaikystėje
noriu plaukų velėtų
atokvėpio noriu kalėdoms

mes su draugučiu sniege
noriu būt visa balta
noriu būt tik neskalbta
bet gi esu rožinė mada

mes su nikštučiu ledų
taip kad būt mintims saldu
noriu kad galvytė veiktų
kad protukas tas pasveiktų

noriu daug tylių gerų
noriu sniego angelų
noriu gero kelio
šventon vieton šiluvon

nikštučio gimšius
negi pamiršai
noriu sniego
jį pirkim ledais

sniegas netoli
trimvienas taip pat
noriu žinoti
kaip nesušalt

noriu ledų
nikštuti nupirk
tik to gimšiaus
tu neapvilk

dabar aš "baltoji varnelė"

myliu aš dar tave
sningi kai einu gatve
noriu žinoti kodėl
tu tirpsti ir vėl

koks paprastas sniegas
jau atrieda kalėdos
būti sniege ne gėda
bet man ašaros rieda

ak tyliu ir esu
noriu tada sningu
noriu būt prie visų
pusto žiema mus abu

kokio dangaus
iš pačio ryto
noriu žydrą
dangų matyti

myliu snaigytę
noriu ant rankų
bėgu per tiltą
per sapno dangų

noriu gerų
mudviejų rankų
tegu dangus
būva be tankų

noriu mylėti
ir šalia būti
noriu vasario
laukiu rugpjūčio

[noriu ledų]

noriu žiemos
tik viena snaigytė
man ant galvos
vos vos ima lyti

noriu gerų
tavo darbų
būt snaigele
būtų šaunu

noriu aš būti
žydra snaigytė
noriu raudoną
dangų matyti