du maži delniukai...
akys tik sagutės...
jau visai nudūko,
cigarečių dūmai...

sninga stebuklingai,
žaidžiame su snaigėmis...
bėkim iš čia, Drauge,
tas snigimas baigias jau...

sninga, aš sukuosi...
baigias - Debesiuk, paguoski...
bėgu jau namo...
baigėsi ruduo...

1996, gruodis, kelmė

šita žiema,
man ji viena...
nes aš verkiu,
aš - laikina...

O...JAU PASNIGO...
ėjau ieškoti...
aš rudenio
snieguoto ryto...

sako - likimas...
aš laikina...
kada snigimas?
kada viena?

laukiu kol išeisiu...
iš ligoninės...
bet sergu stipriai...
tik mintys man baisios...

sninga, Kalėdos,
drabužiai gėlėti...
kas, kaip, kada???
o delniukai - smėlėti...

laukiu aš sniego.
negi Vilnioj nesnigs...
mielas drauge,
uždaryki duris...

einu ir svajoju...
vistiek reikės grįžti...
nors jau negaliu
minties su mintimi surišti...

2004, lapkritis, Naujoji Vilnia

noriu iškirpti
popierinę snaigę...
o ten už lango -
ima snigti staigiai...

ak tik tyliu,
nenoriu to pasakoti...
karpyti snaiges -
yra mano takas...

ką žmonės sako,
dabar tik sningu...
noriu būt graži,
grakšti kai esu...

sninga,
o aš verkiu...
ne, ne dėl to
kad ne sykiu...

sninga,
o aš - klevo lapas...
tiesą ruduo tik
pasako...

liūdna...
sniegu verkiu...
dar vienas ruduo -
ne sykiu...

2005, ruduo, šiauliai

nufotografuokim
vienas kitą...
liūdna man yra
prisiminus sniegą,

rytą...

būsiu sniegas...
nukriski, lape...
kiekvieną rytą,
sniegas gyvenimą

sako...

svetima drėgme...
ašaromis aš lyju...
su žiema ateinu,
lengvas sniegas išgydo...

noriu krist su sniegu...
noriu likti vaiku...
o kodėl su laiku,
patikim naivumu?

aš iškrisčiau sniegu...
tokiu metų laiku...
čia aplink tiek vaikų...
aš su vėju dingstu...

noriu būti,
liūdesį siuvu...
pirmas sniegas -
taip guvu...

ak neradau,
kartoju tai tau...
kriskim sniegu,
mielas žmogau...

o po žiemos,
šalčiu alsuos...
tau iš manęs -
žodžiai dainos...

toj tyloje,
iš lėto sningu...
būki draugu...
man taip guvu...

ak ėmė lyti
pasirodė snieguolytės
noriu pražysti
noriu pakilti

ak tyloje
ir vis migloje
noriu sniego
ponų širdyse

ak gyvenu
ašara bėgo
maža snieguolytė
esu ant sniego

ak kuo esu
po tuo sniegu
po eilute
aš gyvenu

noriu gerų
padangių sniegui
o tik mintis
kažkur pabėgo

kokiomis eilėm -
sningu sniegu
tyliai esu
besmegeniu prie namų


2000, žiema
kelmė