- kaipgi tu gali taip - - -
išsnigti iš mano širdies...

- o galiu, o ašaros sūrios lyg jūra...

sakurų sniegas,
rožinis sniegas...
o nebuvo Kalėdų...
pavasario vėjas -
plaukus velėja...

saulės šviesos siautulyje... gabaliukais ta saulės šviesa, lyg būtų sniegas...

išėjau iš pūgos į sakurų žiedų snigimą

" o tas sniegas toks nudergtas geltonas ir išvis ne mano reikalas... tegu eina per pūga tągu brenda jeigu manęs negaila... tegu kraujuoja tos jos kojos... tegu susninga visa į ligoninę... tegu išsidrabsto... tegu nesidrabsto sniegais. man pasikišti po sniegu geriau..."

gerb Jūsų
moteris iš kasdienybės

o va ir prišaukiau sniegą,
bijojo snigti, lyg pavydėtų,
to...

mažu birimu,
vyšnių žiedai...
noriu aš sniego...
va tiek. matai?

ieškau gyvenimo
lyja ar sninga...
noriu aš būti - - -
mylimam reikalinga...

ant asvalto daug sniego...
atkrytys...
pūga ar liūtis?
aš debesų žuvis...

išėjau iš ligoninės
ir siautė sniegas
o tik ligoninėje buvo kalėdos
kalėdos ištylėtos

ak siautė sniegas
ir laisvės diena
noriu aš būti
kadanors ne viena

noriu išpasakoti
tau visą sniegą
tik už lango sninga
o čia ašaros rieda

noriu išsnigti
ir taip pasilikti
galiu tau patikti
sniegu neištirpti

mąstau po truputį
dar noriu pabūti
sniegas ne laikinas
bet didis stebuklas

tyloje lai sninga
esu reikalinga
o miestas tik minga
lai taip... jei patinka