bijau prie kaktos pridėti tau ranką
kad per tarpupirščius neištekėtum

akių lašai

sukis
nuo saulės
sukaisi

gyvenu kaip meshka ausyje

reinkarnuokities y ka tiktai norit

aš vis ieškau kur man užkristi
už vonios šaldytuvo ar lovos
pasimesti ir laukti
iki pilkumo

ieškai tu kur galėjau užkristi
šluotkočiu keliais iriesi
kai surasi
dulkes nupūsi

abu ir vėl iš naujo

sapnų nesapnuoji nemiegi
miego pulsuoja arterijos
miego

ir kaip tu mane žmonėms parodytum

šienas už ausų

naktimis vaikshtou ir beldzhiu
y galvas pilvus
krootines