Aš išeinu iš proto
dėl čia išplitusių glitėsių.
Ne tai, kas už manęs turėsiu,
bet tai, kas virš.
O virš, dabar - delčia.
Ir aš į ją žiūrėsiu.

Galbūt nupiešiu,
kai visi pamirš.

Kaštonų, lapų, gilių
piligrime, rimais šiurenantis
ne vien grįstais
,,teisių" žmonių takais,
atpalaiduoki įkvėpimais
primestas reikmes,
išpurtyk kišenes
nėščias jų patarimais,
iš savo užribio aikštės
į drevę žodį ,,mes" pataikyk tu
išlikt savim šiais
permainų laikais,

kai tai, kas lengva,
plūdėm virpčioja paviršiuje,
kai sutvertieji šiam
pasauliui konkurencijos,
turbūt, be vargo gali
apskaičiuot, kiek liko
naujagimiui dar nepradėtam
iki pensijos,
koks kursas ,,dorėlio"
kūrybos darbo biržoje,
kuris iš jų karpytų
laisvę dėl skatiko,

bukom ,,tiesos žinovų"
gėrio/blogio žirklėmis
į dvigubų standartų
etikečių rėmus, kas kibs
ant ,,nuomonės viešosios"
įmantrių kablių,
jai kriokiant, ,,kroksais"
brisdamas sniegu basnirčiomis.

O mudviem, piligrime,
neužmynus ant grėblių,
šiandien taip gera,
į kamienus atsirėmus,
iš prigimties - žmogau,
iš pareigos - pilieti,
tu - iš dangaus dvasia esi,
iš žemės - kūnas.

Pastrykt - artyn guvus
sparnuotas pareigūnas
ir ištarė: jūs
teisę turite tylėti.

Tai kaip, ar turim, piligrime?
Tyli?
Na, ir aš
tyliu.

Rudas, šlapias šuo
trenkia rudeniu.

Benzino balučių spalvos
akys žiūri taip,
lyg matytų kažką
už manęs...

Atsisuku -
lietaus siena.

Išdrožiau visus eilėraščius.
Parašiau visus paveikslus.
Nutapiau visas skulptūras.
Gitaros neliečiau.

Skiedros, drožlės, skulptūros,
popieriniai bloknotai su raidėm,
drobės, rėmai, dažai ir kartonai
puikiai tiks sukūrenti,
vėstant aplinkai, degs ap.linkybėse,
spaliui gelsvėjant artyn.

O spaliukas - kūrėjas pavargęs,
visada pasiryžęs
vėl iš naujo
mokytis grot gitara -
kurti savąją dainą
kurtiesiems...

ryte išrovė dvi
dantų šaknis
užpuolė draugas su
pasiūlymais ir litais
košiau vata kraujuota
pro dantis
kad šis savaitgalis
ramybei numatytas

drakonas baltas puola
į depresiją
bet tik trumpam
užmiega neplanuotai
po vokais
nešienautų šansų plotai
kur pinigai ovacijos
ir dviese jie

pamirš ūmai pietus
ir vakarienę tą
kaip minusus sudėt
ir kaip padaugint vienetą
ranka paduoti arba
spirti iki lubų
vėl sukti smegenis kaip
kuo apšildyt erdvę kubų
gelsvėja
elegantiškai ruduo
užmigs diena
o jis nubus
po to

dangus ap niukęs
tarsi negatyvas
aguonos nuo bandelių
nukrapštytos
įtartinas priešjubiliejinis
rugsėjis ryte
lengvai nustebsi
vis dar gyvas
lange pro tuopas
raudonuoja plytos
statybų sargas tingiai
rąžosi išėjęs
iš mėlynos būdelės savo
kaip iš proto
o laikrodis ir vėl kad jį
devynias
rodo

Gauruotas vėjas drasko mūsų veidus.
Rikiuotėj batai vandeniu prabyla.
Žvaigždžių naktis į žemę nusileidus,
Rikiuotės dainą iškeičia į tylą.

Pavasario lietuj rūdija laikas
Ir sensta ateitis.

- 1984 -

I

DNR spiralė išsivynioja
ir pabyra keiksmais chromosomos
Daugiau,
Nei
Reikia - nereikia.
- . - . - . - . - . - .
proto DoNoRų paradas
pro paradines duris
veržiasi
APysunkis dvasios sužalojimas
lūžęs
perteklinis šonkaulis
duria

automatiniu režimu
veikiantis liftas
prireikus perkelia
sterilizuotais pavojaus pincetais
mano spurdančią širdį
aukštyn į viršutinę galvą
kad nė nepajuntu
nė necypteliu
garsas išjungtas
nors žadintuvas nustatytas
su įkvepiančiai veikiančia
melodija
- . - . - . - . - . - .
Kažkur,
mano DaNgoRaižio
viduriniame aukšte
miega šikšnosparnis
žemyn galva,
lyg pervargęs
bodhisatva.
Jis net tyli
įtartinai neteisingai.
Kas jam leido?

LYGIUOT!

  II

po tavo padų linkiais
erdvių erdvės tik
nuomininkai kažko delsia
akių kampučiais stebėdami
kaip spardai medžius
su pertekliniu įniršiu
myluoji bokso kriaušę
paspringusi rojaus obuoliu
iš viešosios erdvės
energija liejasi per
burną nėra kam užčiaupti
- , - , - , - , - ,
Ak, kur gi tas savanoris,
kuris nutildytų, nuginkluotų
vieninteliu įmanomu ginklu -
bučiniu?
Neprasibrauna pro visus tuos
imidžus - atrodymus,
vaidinimus - pasirodymus...
- , - , - , - , - ,
bendri pažįstami
kurių nėra regėjęs
vėl pjauna vienas kitą
pjaunasi ir pjauna grybą
mobiliose virtualiose
nenatūraliose erdvėse

musmirei net nešauna
į dekoruotą galvą
kad būna nenuodingų grybų
tikrinių baravykų
kurie slepiasi po samanomis
ne iš baimės
jie tiesiog nesiviešina
jie mėgsta ramybę

RAMIAI!

  III

Vėsta kava, kurios
taip ir neatnešė į lovą,
nei mano
beveik atrofavęsi rankos,
nei tavo
panašus - nuoširdumas
iš dėžutės, kuri tuščia
dar nuo vasaros,
ir vis tuštėja...

Bet nėra dar taip buvę,
kad kaip nors nebūtų,
sąlyginai sveikas
šaunusis kareivi,
ar ne?
- : - : - : - : - : - :
ir kaip tu pasiteisinsi
kad šį savaitgalį
ir vėl neprisigėrei
tik paleidai garsiai muziką
začem tebe znat'
o čiom on molčit

poplač o niom
poka on žyvioj
liubu jevo takim
kakoj on jest\'

ir kone pradėjai šokti
tik lango rankena užsikirto
užsikirto plokštelė
užsi ... sau
- : - : - : - : - : - ;
Užsidaryk savo bunkeryje,
kur lubos - per žemai,
o dangus - per arti,
kad taip, kaip kitiems rūpėtų
šios žemės reikalai
ir būtų prasmė
teisintis.

LAISVAI!

Kad būtum malonus draugijoje,
turi leistis mokomas to, ką žinai.

Nyka Nyliūnas.

QQ

žvelgiant iš vidinės beprotnamio tvoros pusės,
dažnai atrodo, kad tikrasis beprotnamis -
kažkur anapus...