atslinko žiema,
o po jos bus pavasaris...
Kalėdos ligoninėje,
o ką padaryti tu patari?

atsikepurnėjo ir į mūsų kiemą...
pilna sniego,
ir gana slidu. . .

mano draugiukė
myli savo meškiuką
o aš neturiu meškiuko
verkiu, širdutė dūko

tyloje padraugaukim
ne akyse meškiuko
noriu turėti draugę
pasikalbėti truputį

meškiukas
mažiukas

širdutė
padūko

einu po
truputį

minčiukė
ištrūko

pakvipo pieniškomis dešrelėmis

snigo prisnigo
va tai dalykas
lašelius ant veido
dalijamės ne už dyką

vėją paleido
ir jau po laiko
širdutė mano
mažutė paklaiko

nieko tas vėjas
visiškai blogo nedaro
nori niekadėjas
su manimi pagyventi

vėjau šaltasis
užpūstumei namų židinį
keliauki tolyn
ir manęs nebeskaudinki

mes nesuprantam tavo raiškos

žvarbus vėjas
o aš pūgoje
kur namų židinys
noriu būt namuose

tokioje tyloje
mamytė poteriauja
o aš taip norėčiau
gyventi iš naujo

pūgoje skverbiuosi
taip noriu niūniuoti
ir noriu aš būti
visada tik šaltoka