tarpuke gyvenu...
tarp tavęs ir savęs...
aš esu laikina,
ir einu per gatves...

ta tiesa laikina,
kaip ir melo.drama...
tik tiesoje tarpstu,
praeidama...

ak tyliu, ir tylėsiu...
kenčiu tamsą,
kenčiu šviesą...
noriu pasaulį mylėti...

ak kai niekuo netikiu,
tikiuosi artimų akių...
viskas kaip beviltiška -
gyvenimas ne Dievo,
gyvenimas - specialistų...

kaip dažnai naktimis verkiu,
ieškau žydro Dangaus,
ieškau žydrų akių...
tikiu, kažkuo drauge,
gal meile tikiu??

tyliu ir vis ieškau,
o tu šeštadienį
mauni mane ant iešmo...
noriu nurimti,
draug, ašaras surinki...

noriu būti originali...
ką tu patarti gali?
noriu būti rožinė,
neslėpti rožinio grožio...

violetinė - nėra originali,
bet ką tu patarti gali?
aš esu kiek apvali,
paprasta bet originali...

apskritimą brėžiu,
nenoriu kruvinų rėžių...
noriu originalumo,
tik ne apvalumo...

p.s. būkim visi dizaineriais

ir iš kur tiek naivumo?
negi iš už krūmo?
noriu dainuoti, bet tik rymau...
naktį rašau ligi užmigimo...

noriu išverkti, noriu sukurti - - -
jaučiu skausmą ir imu burti...
tyliu niūniuoju, o kai dainuoju
jaučiu - širdis stoja...

tyliu ir rašau, kada negaliu iškęsti...
noriu paprastą išvadą surasti...
reikia mintį, lyg šaknį iškasti...
baisu, tamsu - eiti naktį...

ruduo jau iki užkimimo
kokie buvo siaubingi nutikimai
noriu dainuoti, bet tik rymau...
noriu išjausti, visą laukimą...

noriu surasti, noriu susekti...
noriu savo nakty - saulę uždegti...
noriu aš užtraukti naktį,
degu vakare žvaigždžių dagtį...

kurgi einu, kurgi randu...
noriu svajų, noriu namų...
nakty verkiu - ligi užkimimo...
kas sugalvojo tokį žaidimą...

2004, kelmė

noriu į Dangų
noriu į Rojų...
vėjau kur kilsime,
netolimame rytojuje...?

stebiu debesis,
už matematikos lango...
žiūriu į dangų,
svajos kada lanko...

einu jau tyliu,
o už durų Dangus...
būsiu paukšteliu,
o ne Dangaus žmogus...

maža yra man
dėmesio iš Žemės...
į Marsą keliauti -
yra mano planas...

prisisegiau prie tašės
salotinį ateiviuką...
jis man atstos -
visus žmogiukus...

einu ir galvoju,
šaligatvio plyteles skaičiuoju...
noriu į Rojų,
gal šiand gal rytojuje...

2004, pavasaris, kelmė

pirkau Maximoje,
rožinė kiškutį...
noriu su savo,
meškiuku - būti...

aš tik svajoju,
atstotų kiškutis...
man prie tašės,
salotinį pūkutį...

kur tik einu,
vis ieškau namų...
noriu aš būti su
rožiniu meškučiu...

ak vien nuo skausmo
yra mėlynas akmuo..
ir aš viena, ir jau ruduo...
almu ašarų upeliu tyloje...

noriu aš būt,
debesų piemuo...
noriu nebūti
debesyse akmuo...

lyju ašaromis,
akvarelės mano mėlynos
dabar ruduo
ir namai vėlinasi...

noriu namo...
dabar ruduo...
ir jau nebetikiu
kad draugas atvažiuos...

toj tolumoje,
dabar yra šilta...
noriu vestuvių,
ir brėkštančio tilto...

manoj tyloje,
dabar ruduo...
ir gyvenu
tarytum sapnuose...

kurgi einu,
aš negyvenu...
išlik tik tu,
mano draugu...

2004, ruduo, Šiauliai