tyloje tiek niūros
ir skaičiuoju žingsnius
purviniausias ruduo
kruviniausias ruduo
iš akių tik vanduo

tyloje suskaičiuojam
mirusius mes draugus
ir nakty apsistojam
debesų juodų aš žmogus
gailestingas Dangus...

žiūri pankas
pro duris
ir ne debesis
ir ne žuvis

nori pankas...
žvelgia baigščiai
susimaišė
visi skaičiai

maldos, skaičiai
o žuvis
raudoni plaukai
naktis

šeimos židinys
ir ūksmingas ruduo
noriu būti avis
o ne paikas piemuo

noriu mokytis aš
noriu eit per lankas
toks niūrus šis ruduo
ir širdis lyg akmuo

rudenėja
įžiemos

kur Kalėdos?
kur ruduo?

Naminukas po namus
lyg vijurkas sukas...
nori būti jis saugus
degs kol šeimos židinukas...

tyloje mąstau viena
o už lango dargana...
Naminuke, būk mama,
ir išvirk man košės...

kaip susidėliot mintis -
ar dega šeimos židinys?
naktis - naktis - naktis
paslepia namuose mumis

Taip jau ir trūksta, tau to Naminuko?!!!

tada dar buvo viskas gražu
o dabar jau sudergta...
net žvakutė nebegražu...

man ta tuštuma pasidarė svetima

nieko nėra
manęs nėra

tada atėjo kepuriuko laikas...
tik ta kepurė - - - su snapeliu
ar megztas kepaliušiukas?