žalias vasarnamis

namai nameliai, nors ir po šluota

pilkasis gandras
raudonosios kojos
ir salotinė varlytė

pilna gėlyčių pievutė

tik tak tok

"susinaikina tie debesiukai, ir sulenda į pilkumas"

kaip plyta prie plytos, taip puslapis prie puslapio, ir eilėraštis prie eilėraščio... taip statomas gyvenimas...

ir liko tik čiobrelių arbata, ir pilkšvas lietaus Dangus.

ir neatgyveno uždirbtos senatvės, amžinaatilsį tėtis... amžinaatilsį Tėti... gal eina mano žodžiai į Dangų, pas angelus... o kiek mažyčių angeliukų...

atrodo - visas gyvenimas prieš akis... o nebėr. ir nepakartosi to kas buvo drauge.