viskas greit

šįryt sušvito saulė

vėjas kalbėjo
o aš ištylėjau
ašarų lietų

perregimas vėjas

sudėtingai snigo
nesusitvarkiau minčių
užtat dabar kenčiu
siela taip verkia
klaupiuosi į kamputį ir meldžiuosi
o padėki
šioje situacijoje
malda tik ramina
taip snigo tada
ir išsnigau visa
dabar gūžiuosi kamputyje
tikiuosi peno sielai
siela tuščia
nė šlakelio dvasios
klaupiuosi o Dangau
ir meldžiu kad
rytoj dar turėčiau namus
kad turėčiau duonos
spraudžiuosi į kampą
ir meldžiuosi
kad dangus kažkiek priartėtų

į melancholiją grimstu

nenurimstu

norėčiau žinoti, kad tu esi šalia...

o gal ir ne... net bijau to...
ar viskas po senovei..?

kai dienos ilgos
gyvenimas trumpas
o mūsų akys
į gėrį paslankios

juk gėry, Drauge,
ir tu esi...
norim kartu būt
norim būti visi...