You and me
We used to be together
Everyday together always
I really feel
That I'm losing my best friend
I can't believe
This could be the end
It looks as though you're letting go
And if it's real
Well I don't want to know

Don't speak
I know just what you're saying
So please stop explaining
Don't tell me cause it hurts
Don't speak
I know what you're thinking
I don't need your reasons
Don't tell me cause it hurts

sapnai neduoda ramybe gyventi.

issilysiu ketvirtadieniais i balu pakrascius, kur popieriniai laiveliai sustoje pabaigia tirpti. isslysiu siaura srovele tavo skruostu, mano lietaus. pasikabinsiu lasu ant jazmino ziedo - atsiklaupt. taves man liko serbentu pilnas laukas, medum sugeltos lupos ir vynas zemyn gerle, kai tu sypsojais - visad prisiminsiu-. o raudonos rozes geriau dziuna, grazesnes sudziovintos ir pilna glebi dziunanciu, dregnu laiveliu parsinesiu. kaip palikta paskutine cigarete - kada bus sunku -, sukursiu lauza silueto damai. dabar noreciau buti veju

tarp pasirinkimo ir tarp... tarpais keliaujant ir stovint ne ant savo galvos, savo galva uzdusinus pagalve - pabandai issitrinti. aplinka primenecia penkelapiu dobilu pieva perspjauti - persipjauti, nusipjauti pirsta krentancia lekste ir padet prie duru. buvau cia. galiu pasirasyt krauju sau laiska ir nest i saules pilna kiema, tai kas kad tai rupi, net niekam. prie victory duru - buvau cia gal pries simta metu, nors vakar sapnavau svelnia oda ir viskas buvo taip tikroviska, kad pabudes penkias minutes tikejau sapnu. nera galimybes, kad  randai prazystu -.... varda beganti laukais
... varda primena nezydincios pievos.
adresas dvigubas - vieni tai jau vadina raheen, o dauguma doradoilu...
the place where i belong for.

bendravimas, bene, viena iš tobuliausių žmogaus išrastų savęs džiuginimo ir žudymo formų. galima prisivogti svetimų minčių ir nerti į dugną ar braidžioti paviršiumi, bet, įdomumo dėlei - savęs neapgaudinėsiu, neapsimesiu tuo kuo neesu. kartais galima (būna ir taip) nusibraidyti į absoliučius užrybius ir save išpilstyti pavėjui. svarbiausia yra įtempimo riba, kad ji išliktų visad, pačiam nykstant, kad kartu kurtųsi, kita, nauja priešprieša - tai nykstančiąjai pusei. atrodytų paieška kažko tobulo, ta prasme, harmonijos. man mielesnis disharmonijos vaizdas, o ne veidrodžiai rodantys gražią netiesą. todėl tiesą vertinu labiau už auksą, todėl kartais pats negaliu visiškai jos atskleisti, todėl man gaila, kai ji nupinga ir būna kaitaliojama. tiesos negalima vartyti ant šonų, nes ką jau pasako mielas žmogus, už tą ir privalo būti atsakingas (būna ir sudetingų situacijų, kai persona nelabai sugeba atsakyti už savo veiksmus, bet kaip mėgsta sakyti Chaimas - čia jau kita istorija). taigi nelengva braidyti ir kalbėti taip, kaip galvoji. ir velniai griebtų, bendravimas yra ta išraiška, kuri niekada nebus galutinis rezultatas, norint absoliučiai save išreikšti. linkiu sau sekmės pasikeičiant, kad tai taptų galutiniu rezultatu ir liautūsi landžioti neapšlifuoti, neatšytumo kampai.

liko 10 neišsiaiškinamų santykių

Išsigailėti dvylikos minučių po lietaus ir vėjo po akim - tikėjausi.
Kai mūza darganą pakeldama, arbatą aitrių narcizų, vėsią gėrė, 
O pasišiaušę balos su puta ant pėdų puolė išsiliesti, šiltos.
Atrodo klupsi, kaip tada, ir kelį pabučiuosi drėgną,
Ataušusi, ant stalo rūkė veido atbraila, kaklu ištiestu.
Balta ant skruostų mirko vakaro dama – bijojau nepaliesti,
Dabar jau buvo keturiolikta diena iki šviesaus per miestą,
ištrinto kelio galo, iki akių mirksnių - valandų pro šviesą.

ties ketvirtu slanksteliu jaučiasi įstrigęs, taisomas šypsnis. link. atrodys tobulai, nors tobuliau ir būti nebegali. vis dėl to užsikasinėjimo teorijai kažko trūksta. užsikasinėjimo strazda(nose)s... neva dėl to į nugarą sugrįšt tekdavo - vien dėl užkretimo, užterštumo trūkumo, persitraukiojimo nebegalint atsitraukti ar išsitraukti šukių.
toliau tesiasi pokalbis su vieškeliu ir naujas įgytas pakeleivis lojantis iš paskos ir kesinantis išsiaiškinti viską kraujo pagalba, atrodo kvailai. pats daugiau bijo.
skiriamoji juosta ir nepilnas žvaigždžių dangus, bet vis tiek nesuskaičiuojamas. taškas virstantis ne riba o ženklu, bėgimas aplink tašką krisdamos žvaigždės pievoje išsitaško.   
šeštadienis 01val.24min. ką tik palekė automobilis (geriau tegu neišsitaško). liko 1km. iki namų, paukščiui liko kelios sekundės gyventi(čirškia pjaunamas) 19d. liko.

"...nieko naujo,
gal net nieko seno,
tik lėtai po saule
žmonės žaidė žemę..."

saulashare

tvankus oras sakyčiau, o langai atviri. gaivus meteoras, o žvilgsniai visi į duobę, kaip meteorą svetimi. vis dar jaučiuosi