Tokia juoda tyla, kad net nebegirdi savo širdies plakimo.
Kartais jis atsiveria šaltiniu- eilėmis, norėdama išsaugoti žmogaus atmintyje praeitį.
Dažnai nenori atiduoti tų nuostabių gyvenimo skausmo karolių.Gal ji teisi?..Tačiau ateina metas, kai norisi šią tylą sudraskyti į mažas, dar likusias skaidrias akimirkas, virtusias žodžiais. Žodžiais, išbarstytais ir vėl surinktais, o gal žodžiais, kurių tiesiog nepalikau tylai..
Tiems,kurie skaito mano žodžius, linkiu nesaugoti tylos- sudraskykite ją savo nuostabiais darbais ir paleiskite gyvenimo verpetuose. Tegul išplaukia subyrėjusi tyla, išlaisvina mintis, žodžius.
Tegul išlaisvina gyvenimą...

Norėdamas suprasti kitą žmogų, suprask save.

Pasaulyje daug tamsos, kurią daugelis mato, bet pasaulyje yra ir daug šviesos, kurią ne visi nori matyti. Linkiu matyti šviesą.