man mokslai
labai pabodo
uoj jau sninga
ar man tik atrodo

lėksiu su šuneliu
jau prašo į lauką
šiltą suknelę
iš spintos traukiu

noriu daug knygų
ir daug eilių
eidama ne skaitau
o eiles kuriu

šunelis saugo
kudliukas naminis
noriu namų
ieškau širdžiai
Gimtinės

ėjau ilgai, kol iš svajonių pradingai...
tyloje mąsčiau, ir nepasakiau...

mano namai
ir mano spinta
man taip brangu
ašaromis išdabinta

vienišiausi namai
ne kai draugą matai
noriu jausti vilną
noriu tuštinti spintą

ak ištylėsiu
ak išskaudėsiu
o vienišoje tyloje
ašaras liesiu

kiekvienas vaikas
yra geras
tad dovanoki, Dangau,
vaikams namus

toj plotmėje
kurioje sakau
duoki džiaugsmo,
Dangau, vaikams...

kiekvienas vaikas,
yra geras
kiekvienam vaikui
prie namų
rožių keras

neatimkime
iš vaikų vaikystės
į saldainio popierėlį
susivystė

"parašykime laišką Seniui Šalčiui, ir paprašykime namų namučių..."

namai namučiai
kur auga rūtos
ir kur vaikučiai
laimingi būna

vienoje tyloje
ir mano rytojuje
namai namučiai?
namai vaikučiams?

skaitau apie keliones
pridarau kvailionių
noriu tik būti
gyventi namučiuose

tyloje galvoju:
vaikai vaikučiai
tuti turėti
namus namučius

ieškočiau tylos
tu būsi viliuosi
o kas apdainuos
batus raudonuosius

tyloje liūdesys
ten jis - spalvingiausias
uždarau aš duris
ir priglaudžiu ausį

toje tyloje
mintyse man - eilės
tada aš rašau
bet gula nedailiai

margiausia tyla
tik priglaudžiu ausį
noriu žinoti viską
ką tik širdis klausia

nesvarbu plaukų spalva
nesvarbu močiutės skara
tu visada su manim atvira
tu vaišini šaltyje arbata

visada aš galiu
užsukt į svečius
ir išpasakoti galiu
visus eilėraščius

sukurkim eilės
iš nežinomų žodžių
sudėkime datas
ir džiaukimės jų grožiu

per tas tylas
per tas naktis
ne sau skirtas
žuvėdra skris

sudėkim eiles
iš mintyse esančio
grožio
Dangaus trupiniukais
smožykim

eilėraštis nutyla,... mano eilėraštis yra tylėjantis...