noriu būti
tik visa
o manyje
skleidžiasi
šviesa
noriu
širdimi
drąsia
mintim
nenuneigiama
tyloje tik
drąsa
tik maža
eilėraščio
eilute
mažas
verkia
vaikas
šviesa
sklaidosi
noriu eilių paprastumo
noriu bent vienos cigaretės
taip svaigina šitie dūmai
noriu gyvenimo neprieraišumo
toje tyloje ieškausi ašarų...
kuriu prieraišumą
noriu bent vienos cigaretės
kasdienybė nyksta dūmais
noriu aš būti
tau tokia miela
kaip ta šuniukė
lyg meškiukė
pūkuotukė
einu per kalvas
kuriu nenaivias
eilės
ir nebegaliu būti
aš be tavęs
noriu būti
prieraiši
lyg šuniukė
oi mintis mano
šuniukiška
nutrūko
tie eilėraščiai, to poeto, kokie bridnūs.
bus pavasariai
lietūs nulis
bus vasaros
noks obuolys
bus ruduo
pilnas kraitis
bus žiema
bus naktis
tą tylą
nebylią
ėmiau
imsiu ir prabilsiu
noriu vilties
nenuvilki
turėkime
viltį
prabilau
su viltimi
į nebylią
tylą
po mažučio
to lietučio
ant asvalto
sraigės atsipūtusios
o aš ant
sofos
tv laidos
neblogos
1 ---
16 ---
32 ---
48 ---
64 ---
68 69 70 71 72 ---
80 ---
96 ---
112 ---
128 ---
131[iš viso:
1309]