Haliucinogenai aplink pajusk tai ko dar nejutai. Pilka spalva pavirs raudona bet tai tik iliuzija tau taip tik atrodo:)

Aš esu drugelis ir man visai nesvarbu
Ką jūs galvojat, aš tik nuoširdžiai
Juokiuosi skrisdamas jums virš galvų.
Žinau, kad daugumai drugeliai nepatinka
Nes jie nebijo atvirai reikšti savo nuomonės
O tie kas bijo atvirumo sėdi čia rašykuose
Ir vienas kitam bučiuoją minkštąją
Nepripažindami naujos srovės literatūroje
Ką gi aš jums galėčiau patarti
Sedėkit ir toliau sau pasipūtę
Ir laižykit vienas kitam minkštasias
Tačiau tikrieji genijai bus pripažinti po mirties
O jūs taip ir linksit laižyti adminams minkštąją jų mėgstamiausią vietą:)))
for septyni(niekada nelaižiau ir nelaižysiu niekieno užpakalio, bet jei tu taip darai tai tavo teisė rinktis).

Interpretacija- Gyvenimui
Mano jausmai pabudo iš pasamonės išsiviniojo
Aš ne išprotėjau aš tiesiog juokiausi,
O tuo tarpu Andrius Mamontovas rėkė:
"Paskutinis traukinys dar laukia,
Dar yra jame viena vieta laisva."
Bet kaip jis gali vienas būti traukiny,
Ar gi jis vienas keliauja per gyvenimą?
Jis gali vienas tik bėgti paskui savo traukinį,
Tarsi koks vaiduoklis ir pakliūti
"Vaiduoklių medžiotojams" į rankas,
Kurie išspjautų jį į visai kitą laiko išmatavimą.
Kur praradęs žemės trauką žmogus išmoksta skristi.

Danielius POmirties
2004.11.09

Haliucinogenai-Robertui
Savaitgelį mes gėrėm "Aristotelio" samane su draugu
Jis patyrė šimtą dvidešimt orgazmų
Man buvo gera žiūrėti į jo baltas akis
Šoko jis " Amžinosios medžioklės plotose" šamanų šokį
Ir burė man gyvenimą, o aš pro ašaras juokiausi o po to verkiau.
Visai nesvarbu ar rytoj ateis rytoj?
Mums gera skristi kartu mes turime visai skirtingus išmatavimus,
bet juos sujungėme į vieną
Ir gavosi atominė bomba mūsų galvose...
Danielius POmirties
2004.11.08

Aš turiu minčių bet jums to nesuprast
Nes jus nesvokiat ką reiškia pagimdyti kūdikį
Ant savo rankų išnešiot pagirdyti pienu
Aš vis bandau vinioti jums į vatą
Tą suvokimo prasmę kurią
Aš savyje nešu
Nesuprantat tai padėk jums dieve
Ir toliau to nesuprasti aš meldžiu
Todėl visai aš atvirai galiu sakyti
Spjaunu jums į veidą
Visai nesigailėdamas to pasekmių
                Administratoriams

Pasikartoja tai kas neturi kartotis
Nesikartoja tai kas turi kartotis
Uostau sniegą ir jis atšaldo mano lūpas
Man patinka tavo lediniai pirštai
Tavo kūnas kaip medus
Bučiuot aš trokštu tik tave
Nupiešk mane apgirtūsi
Apsvaigus rankiok savo deimantus
Nuo debesuoto kilimo
Gerk mane iki dugno
Iš aukso taurės...
Ar valgysim ledus šį vakarą?

fly baby fly so high togever

Aktorė vasara man padovanojo pienių vyną,
Kurį aš gersiu su tavim kartu
Kai žiemą bus labai šalta
Ir prisiminsiu kaip vasarą mes voliojomės
Po tavo spektaklį pievoje
O vasara!!!
Ech tikiu, kad sulauksime tavęs ir kitą met
Ir voliosimės jau dviese meduje
O tu mums vaidinsi Šekspyro
Romeo ir Džiuljetos mirtį,
O mes gyvensim amžinai...

Toli toli tolumoje
brendu per baltą sniegą
Ir liko dar vienas paskutinis
Takas tau ir kosmosą
Negerk vandens nes prabusi
Geriau užuosk tą netikrą sniego kvapą,
Kuris net vasarą saulėta paverčia šalta žiema.

Įkvėpimas ateina visiškai nesivadovaudamas jokia logika tai kodėl gi kūryba turi būti logiška, juk tai ne skaičių matematika, o jausmų matematika. Kur gi gali paprastas žmogus ją suprasti, jeigu jis nieko nejaučia? Gaila, bet tai karti tiesa.