dar viena skaudi pamoka:

vyrai ikuria meile o moterys turi ja saugoti sausais pagaliukais. nuo slapiu lapu buna daug dumu, tada reikia kantrybes. nuo zibalo buna daug kibirksciu, tada reikia atstumo. kagi jei sumaisai abu ir dar bandai viska ikurineti dregnais degtukais - isiute vyrai ispardo nuodegulius.

pabaiga

kuo tuštesnė galva
tuo sandariau laikosi stogas

dieną kai mane palikai
gaudyt savo vaikystės nimfų
užsiliepsnojo kaimynų butas
aukštu aukščiau
o mano vaikystės eglė
mano vaikystės sodyboje
sudegė kiek anksčiau, jos buvo dvi
viena sidabrinė, ji augo
prie namo su vaizdu
į ežerą ir derėjo obuoliais
kita - šalia šulinio, ją vėliau irgi
nukirto, keistai atsitinka
kai dangus su žeme susimaišo
regbio ir ugnies kamuoliais
-
bet aš jau buvau pradėjęs svaigų
žaidimą abiejose komandose
grynai dėl smalsumo,
o ne dėl įvarčių.

skristi paprasta reikia tik pinigu ir zmoniu su smegenim

chroniškai rašinėjantys poetai mato pegasus

vaikystės trauma, nekitaip

kol gulėjau ligoninėje
ir man daktarai darė tyrimus
kas su manim negerai
kodėl nosis užsikimšus
kodėl rūgštingumas per didelis
ko širdis tavaruoja
perskaičiau visą ilijadą ir odisėją
žaidžiau su diabetikais šaškėmis
sekiau pižamuotas kojas
ir (nelegaliai-angina)
supdavaus supynėse
sakė tu labai neaiškus
sakė priežastis nežinoma
bet tu nesveikas sakė
netelpi į temperatūros
langelius kojūgaly
tu musiek nesveikas,
kas toksai? Achilas?
neklausinėk kvailysčių sakė;
aš nebesisnargliuoju,
širdis sveika nebent  pavasariais susopa;
rūgštingumas pats tas, vinis virškinu,
kirkes dulkinu
laukiu laivelio,
stumdau figūras ir laiką.

kai siaucia vejas ir lietus
per kiema pervelka batus
miela iliuzija
ji tyliai praveria duris
pauosto ora lyg zveris
ir sitaip dusauja
o kai as viespaciu buvau
ir tavo krauja ragavau
is krikstolo
o kai as elgeta likau
tave per lietu aplankau
is isgascio
o kai as liksiu vien dvasia
gyvensiu tavo vaikuose
nuliudusi
tik neisdeginki akiu
tik nepasiulyki smulkiu
iliuzijai

motoreliai uzia propeleriai gaudzia
eskadrile pakilo aukstai
zydros akys zybteli pro kauke
sudieu pievos ir gimti laukai

tokios moterys nesimeto
jas pameta

hey angele, as kaip ir tu
man daug nereikia
man reikia kalnu virtines ir patapsnojimo per peti
hey angele kartais as sedziu su geromis kortomis
kartais turiu keturis tuzus
bet tokie kaip as vertina kita zaidima
kurio laimejimas per sunkus kad ji parsinesti namo