kai siaucia vejas ir lietus
per kiema pervelka batus
miela iliuzija
ji tyliai praveria duris
pauosto ora lyg zveris
ir sitaip dusauja
o kai as viespaciu buvau
ir tavo krauja ragavau
is krikstolo
o kai as elgeta likau
tave per lietu aplankau
is isgascio
o kai as liksiu vien dvasia
gyvensiu tavo vaikuose
nuliudusi
tik neisdeginki akiu
tik nepasiulyki smulkiu
iliuzijai