Net nepastebėjau, kaip sovietizmo žmoguje radau Žmogų.

aš kaip ir tu
dar neatėjus
išmoksiu
išeiti

Peilis buvo aštrus.

Pasakyk ką nors !

tada visi urmu supuola palikti balselį

ką gi.

Grįžtu. Karšta. Beveik visą kelią miegojau. Kelio pabaigoje ėmė kurtis daugybė minčių. Niekaip negaliu nuo tavęs pabėgti. Užsirašyti irgi negalėjau. Vairuotojas sustojo miestelyje, paprašytas atidarė bagažą, ir aš turėjau eiti. Vis tiek nieko nebebūčiau suspėjusi parašyti.
Nesuprantu, ko žmonės į mane žiūri.
Todėl, kad dvi dienas nesišukavai, trečią susivėlei ir prisipurškei lako.
Nežinau, kodėl mūsų gyvenimai eina į priešingas puses nei tikiesi.
Todėl, kad gyvenimas pats savo ruožtu yra klausimas.
Skauda. Bedugnė. Tuštuma. Save matai tos bedugnės gale – mažą, apgailėtinai menką.
Aš parašysiu knygą. Apie mane išgirs mano senelė ir prisikels iš kapo. Ji turėjo visokeriopą išmintį ir didelę gyvenimo patirtį (tada aš dar buvau per maža, kad klausyčiausi nuobodžių dalykų).
Kai pasiėmiau tą knygą, sakiau, kad esu per maža ją skaityti.
Ji mokė gyventi.
Autobuse pradėjau kurti. Gražiai, sklandžiai.
Tai neatkartojama, kaip ir visa, ką gyvenime patyrei gražaus,
pamiršk.
Ji niekada...
...

Ji parašė knygą. Knyga nebuvo išleista. Niekas jos iki galo neperskaitė.
Joje buvo parašyti du žodžiai.
Ir knygos pavadinimas „Dvi valandos iki beprotybės“.

Sėdžiu nuo trečios valandos ir laukiu  savo beveik pasliednij aftabus (Bulok Okudziava). Jei ateis ir prisiknis koks gyvis,kad geriu alų, man teks praplėsti viešumo sąvoką.- Tai lygiai tokia pati vieta kaip kitos,kur žmonės gali išgerti rytais-vakarais... Parkas nėra parkas, o kapinės. Ir kapinės-parkas. O jis nedrąsiai stovėjo,ir nepriėjo,tiktai žiūrejo į mane tiriančiu žvilgsniu. Į sveikatą, bebre!

mano darbo pavadinimas: kaip išgyventi
tema yra pakankamai aktuali, daugiau ar mažiau ištirta, tačiau panaudojant kitus metodus ir kitokius išsikeltus darbo uždavinius.
šio darbo objektas: tuščia erdvė ir laikas.
uždaviniai: išlikimas tarp tų, kurie meluoja;
apsimesti, šypsotis ir pomažėl pačiam tokiu tapti, (bet tai nėra mano darbo objektas).
metodas: egzistencinis.
išvados: ji gyvena aštuntam aukšte.

šūdas. pradeda žaibuoti. o aš ne iš tų, kurie mėgaujasi žiūrėdami į blykstes, - tada, kada  esu viena. o ir, sese, tikrai tas langas neveikia, jis nori iškristi tada, kai noriu jį uždaryti.
nenorėčiau, kad koks žaibas kamuolinis apsilankytų.