"labas"
šiandien sakau
savo aršiausiam
demonui dūšioj.
mirktelet
nespėjus dar
metu baltą pirštinę
"ar pasirengęs
mūšiui?"

"labas"
sakau priešais
veidrodį piktai,
susiraukus, paniurus.
ar tik nebūsiu
pati sau kaip
reikiant čia
galvoj rimtą pirtį
užkūrus?

Užtrukau
Vis savo gyvenimą.
Užtrukau
Kvėpuodama
Rytojum.
Dabar
Nebeturiu ką
Įkvėpt.
Iškvėpėja.
Nes šiandienos
Bijojau.

Minčių gal šimtas
Žiemą visos sušalę.
Pati sau speigas.

Man užtektų
Tylos.
Bet,
Deja,
Neužtenka.
Atsiųskit,
Prašau
Nors vieną,
Nors mūzą
Menką.

Neturiu įkvėpimo,
Viskas
Iškvėpta,
Nulis.
Nors mintys
Galvoj
Vietos neranda
Vartosi
Kūliais.

man neužtenka
drąsos,
nors rėkiu,
"o kas čia yra?"
sakau,
kad imi ir
darai,
nors ryžtas
pačios tiesiog
miręs.

taigi,
"nori ir reikia,
imi ir darai."
komanduoju.
kol pati bijau
pajudėt,
kad net vos
pastoviu
ant kojų.

"koks skirtumas,
jei tau
gerai?"
nusispjaut kas
ką sako.
Atrodo,
pati prieš
savo tiesas
stoviu kurčia,
apakus

išdalinus save,
nors gal nieko
ir neturėjau.
tuščia, tamsi
galvoje liko.
stūgauti vėjai.

stebuklais tikėt
kviečiu,
nors pati
juos paneigus
buvimu savo
nebetikiu.
o gal? o gal visgi?
o jeigu?

Sakau,
kad kažkaip gelia.
Sakau, blemba.
Ir kas iš to?
O gal pabandom
kitaip,
nosis keliam.
Per kuprą rudeniui.
Rudeniui stop.

Sakau,
kad rytoj bus
geriau,
Sakau, blemba,
bet tai šiandien,
šiandien kaip?
O gal pabandom
nelaukus rytojaus,
Rudeniui STOP,
šypsenoms TAIP?

kas, jei
ne aš
nueis mano
kelią.
neitų
nė vienas.
nė vienas
negali.

manyje gyvena
spalis.
nei ryškus,
nei šiltas,
nei žalias.

manyje lyja
ir ruda.
kas tą tamsą
ir vėją
į mane
įgrūdo?

Ant liežuvio galo
Visiškai niekas nesėdi,
Todėl atseit išmintingai
Vaikau žvirblius,
Laukiu briedžio.