ir kas čia turi teisę trinti kūrinius?
pavasaris pareina, noriu apsivalyt

šalti kėsinas iščiulpt mūsų smegenis

svajoju grįžt

jei jie žiūri,
tai neina
nes bijo, kad
neprieis.

jei jie eina,
nežiūri,
nes tie, kurie eina
nebijo krist.

ką tik prisiminiau savo lietuvių kalbos mokytoją. nei iš šio nei iš to. pagalvojau-gerai, kad nemato,ką dabar rašinėju. kita vertus- norėčiau padėkot

Šviesiau už saulę?
Už dangų aukščiau?
Na argi būna?
Būna- mačiau.

Tvirčiau už plieną,
Už bedugnę giliau
Šiltai įsikūrė
Negrąžinamai jau.

Ir paasakysiu tik kartą,
Be ne vieną, ne.
Kartosiu, kol vilties
Turėsiu nors vienam delne.

Tikiu! O kuo-
Nuspręskit patys,
Visi savu vardu vadina ją,
Nors net nematę.

gal balnu, bet kai Jis toli, noriu kurt Jam dainas


Ar gali patikėt
Kad laiminga aš
Ar gali patikėt
Kad drambliai man laimės neatneš
Mano laimė tai Tu
Ir kai mes kartu
Lai kiti laimingi bus
Žiūrėdami į mus

visas šitas pasaulis toks nuostabiai pilnas saulės

ko tai čia pasidarę visai nejauku...


aš rimtai.

šalta vieta

O!

kaip vasariškai apleidau virtualų rašykų kampelį