Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2010-11-20 11:59
Otilia

Tuščia

Kas yra egzistencinė tuštuma? Tai kai atidarai šaldytuvą ir nerandi lentynėlės, į kurią save padėti. Kai nenori to, ko nori. Kai, pasportavus sporto klube, suvalgai trigubai daugiau šokolado nei įprasta. Kai nekenti žodžio egzistencija, bet vis vien jį vartoji. Kai jautiesi bjaurus bjaurus sau pačiam, ir nesupranti, kodėl kiti tavęs nemyli. Kai miegi ant kietos lovos be pagalvės, tačiau pasidedi ją šalia, nes šitaip jautiesi ne toks vienas kambary. Kai tyliai svajoji apie dailų jaunikaitį, atjojantį ant balto žirgo (įtariu, jog šiais laikais tai būtų pilvotas vyriškis) ir paklausiantį : „mergele, ko liūdi? Gal tave stebuklingai apkabinti, kad ištirptum visatoje ir pavirstum balta paukšte, o paskui skristume toli toli...?“ (vertimas į šių dienų kalbą : „ei, merga, ko liūdi? Nepagaunu kampo, ką yra? Einam, pasivažinėsim mašinike ir pralinksmėsi.“). Kai netiki, kad taip dar būna, bet vis tiek svajoji. Kai suvalgai penkis šaukštelius medaus su bananu, nes tau trūksta gyvenimo skonio. Kai pamiršti tai, kas tau yra sakoma, ir prisimeni tai, ko tau niekada nieks turbūt ir nesakė. Kai jautiesi kaip kiniškas robotukas, kurį kažkas turėtų valdyti elektroniniu pulteliu, tačiau tas kažkas tave užmiršo, nes gal nusipirko naują robotuką (nesigilinu), o gal tiesiog yra užsiemęs, ir tu stovi sau sustingęs vietoje. Visa tai tiesiog...
Apgailėtina.
Rytoj praeis.
2010-07-07 21:24
Otilia

Kaštonų paunksmėj

Tūkstantąjį vakarą mąstau. O jei prieičiau ir paklausčiau, kas yra vienatvė ir vienišumas, ir ar tai medijos mus priverčia tuo patikėti? Išgirsčiau atsakymą, kurio paslapčiom tikėjausi, o kas tada? Savo neišsivysčiusios ir nesuvoktos asmenybės trupiniais užbarstyčiau tylą, kuri, beje, tik man vienai atrodo tokia nejauki, ir tuomet džeržgiančiu juoku nubraukčiau dar vieną tiesos akimirką. Kam tie skambūs žodžiai? Kol kas dar nemokam kalbėti žvilgsniu... O Pranciškau, aš irgi noriu paklausti : "Kas esi Tu, o Viešpatie, ir kas esu aš?" . Kirmelė ar dievaitis?
2010-06-28 09:56
Otilia

Supratau

*Rankos mums duotos tam, kad pratęstume pasaulio kūrybą.

*Mylėti kiekvieną, bendrauti su kiekvienu yra beprotiškai sunku. Bet to mokytis yra verta.

*Dievas yra. Krikščionybė - ne religija, bet galinga meilės jėga.

*Esu unikali, kaip ir kiekvienas. Norėdama pakeisti kitą, kėsinuosi į Kūrėjo darbą.

*Man pavažiavęs stogas ir aš išprotėjusi :)
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą