Jiedu sustoja išlipę iš autobuso. Šypsosi. Vaikinas gerokai aukštesnis. Ji vilki dryžuota palaidine. Pakuduluoja jam plaukus. Jis pabučiuoja ją. Į kaktą. Taip staigiai ir visiškai natūraliai.

Kartais man nepatinka išvažiuoti, nepatinka grįžti. Ir beveik nesvarbu, kur ir iš kur.

Taip tempia už liežuvio (tiksliau, rankos) ką nors parašyt :)

Kartais liūdesys džiugina.
Kai giedras      natūralus      ne per sunkus      ir ne per ilgas

miegočiau dvi paras...

"Kaip įspūdingai šis futbolininkas apdorojo kamuolį!" (komentatoriai apie L. Fabiano)

jaučiuos kažkaip
nei šiaip
nei taip

"Make me whole again"

Nespėjus sutemti pradės švisti.

"Užrašų knygelėse" jis pasižymi:
"Siautėja "moraltemė". Kvailiai, kurie neigimą laikote išsižadėjimu - jis reiškia pasirinkimą."
Taip pat:
"Treji metai parašyti knygai, penkios eilutės jai išjuokti - ir dar citatos klaidingos."

[A. Camus apie "Svetimo" kritiką]