Alina O. užkariauja Paryžių. mmm

Čia tai jėga

Pripažįstu – knygų pirkimas man leidžia pasijusti saugesnei. Daugeliu prasmių.
Pirma, taip nesijaučiu priklausoma nuo visų bibliotekos lankytojus užvaldančių tendencijų. Antra, bet kuriuo paros metu prisiminusi seną knygą galiu iškart ją susirasti ir perskaityti bet kurią bet kurio puslapio eilutę. Trečia, išvengiu (ne visai) kvailos baimės, kad išpirks visą knygos leidimą ir daugiau niekad niekur jos negausiu (tuo atveju, jei lauksiu progos perskaityti ją bibliotekoje). Ketvirta, jaučiuosi ne visai sąmoningai veikiama tos juokingos koreliacijos tarp knygų namie skaičiaus ir vaikų mokslingumo (ne esmė, kad ta koreliacija tikriausiai išgalvota). Penkta, net jei iškart neperskaitau, išauga tikimybė, kad perskaitysiu vėliau. Šešta, į namus atnešu naują kvapą. Etc.

Bet: nuvylusių knygų buvimas namie mane nervina. Nugrūdu jas giliau su ketinimu kam nors atiduoti.
Jų prisiminimas taupo mano pinigus.

Ištisi keturi vakarai
bus vien mano