turėti namie fortepijoną.

Žmonės ploja, šypsosi, nors nieko nesuprato.
Ir aš tarp jų.

Geriausios mintys visad kyla prieš pat užmiegant. Kyla ir paskęsta.

tik įsivaizduokit, nebeturiu teliko, per kurį galėčiau žiūrėt fūlę.
nekas nekas... reiks pas kažką brautis, matyt :)

Kai turėsiu vaikų, leisiu jiems lakstyti po balas, kaip kad šiandien tie du darė prie Pamiškės stotelės.
Ir džiaugmas liejos per kraštus.

Mano „Merso II“ taip stipriai susiasocijavo su Vivaldžio „Žiemos“ paskutine dalim (http://www.youtube.com/watch?v=xyx31JOj8rM. Tik manasis variantas, rodos, atliekamas lėčiau)

Grįžus į Vilnių pamačiau vėliavėles prie autobusų ir troleibusų. Nusišypsojau. Gražiai plėvesuoja.

Išvažiuoju.
Grįšiu.

Tokios ir turėtų būti atostogos.
Ech.

Šiandien iš Tiketos nusipirkau 7 bilietus :))

mano naujos knygos yra beveik visai bekvapės.
blogai. labai.