Po milijonų sugrūstų vakarų aš viena kambary. Jeee

aš ir mano smuikas

p.s. galit sveikinti :)

2010 m. liepos 11 d. - diena, kai prancūzų kultūros centre savo noru įkliuvau į vieną tokį pranešimą:

Ką žmonės veikia Nuobodulio Irštvoj?
- piešia;
- stebi piešiančius;
- nagrinėja ant sienos kabančią van Gogho reprodukciją;
- maukia vandenį;
- rašo žinutes;
- apsimeta, jog klausosi;
- ieško idėjos naujam eilėraščiui.

Išėjau 7.30, grįžau 22.15.
Kambariokė:
- Kaip šiandien tau paskaitos?
- pauzė šiandien man nebuvo paskaitų...
- Aaa - lėtai, balsas sutrikęs.

icicle
bandymas sugrįžti į anas mintis

ak.

Dienom kaip ši prisimenu vieną anglų paskaitą, vykusią pirmo kurse pirmą pusmetį (po dviejų sunkių paskaitų):
Dėstytoja:
- How are you?
Aš:
- Tired...
- Fine??
- Tired.
- ???
Kažkas šalia:
- Exhausted!

riešo judesio etapas