kas tu
kas aš

ak plaukioju sau viena
kokia esu mama
nenoriu eidama
kalbėti verkdama

prisiverkiau aš jūrą
o ašaros man' sūrios
žuvėdra kildama...
mama yra mama

žuvyčių pilna jūra
joms ašaros yra sūrios
žuvėdra kildama
pakrante eidama

viena didi žuvytė
norėjo prisiryti
tų ašarų sūrių
aš jūrą išgeriu

einu nagi eime
bet kokiu keliu pas tave
noriu švarių kelių
bet akių kelt negaliu

ak kokio gyvenimo kelio
nenoriu užmigti miškelyje
noriu tik eiti ir eiti
turiu minčių aš greitį

noriu gerų kelių
tik pas tave jie vestų
ak bet kokiu keliu
sielą mano vėjas nuneštų

"aš mylėjau tave tau nežinant
tau nežinant tave aš myliu"
noriu švelniai šnabždėti tau myliu
bet drovi esu negaliu

ak kokie mūs keliai mūsų dangūs
ir kas tave sapnuose lanko
noriu tyliai šnabždėti tau myliu
tegu neša tai vėjas į tyrus

ak kuo tyliai kuo kalbam nebyliai
ir kas gyvena tavo minty
mes gyventi kartu viliamės
ir noriu glaustis širdimi

ak batai mylimi
raudoni
ei drauge nelįsk
po jos sijonu

žinau kad
blondę tu myli
apie raudonus
batus tyli

noriu būt
graži gera
kokia tavo
akių spalva

noriu jų
žydro dangaus
eiti batais
raudonais

širdis o aplink vien kraujas
kitais metais
sniegas užklos

ak kur einam
ir kokiu keliu
traukiu dainą
ir eiti sunku

noriu vieną
bent draugą turėt
noriu širdim mylėt
o ne rėkt

ak kur tavo rankos
kur kojos
jau mama
namus "užlapoja"

ak kaip rasti
draugą tikrą
noriu būti gera
o ne tigras

ak einu o klaiku
kaip būt paprastu laiku
kuo gyvename gražiai
savo mintimis ošei

ak kuo tu dabar esi
ar aš tau esu graži
noriu kojų keturių
pasivaikščioti dviejom

ak kuo tu gyveni
kur gi tu išeini
noriu kojų aš stiprių
noriu galvų [bučkiam] dviejų

noriu mažo grožio
šypsena žmogų puošia
ak plaukuose ošia
einu nesiruošusi

tas gerumas grožio
mažą žmogų puošia
nors nujoki ožiu
noriu sielos grožio

ak kokio to ošesio
noriu pasipuošti
ak kokios šypsenos
katinui drypsančiam

iš mano akių liūtys
ak verkiu, gal dar kuo tikiu
[?]
tiki
maži, kaip tu esi
kuo gyveni

kodėl blondinė mus išskyrė?