žalias gojus
toks rytojus
aitvaro brolis
nori būt momas

ak raudonuoju
batais šleivoju
noriu aš gojų
ir uogienojų

Marceliuke,

geltonais lapais
alėjomis
neplaukiu skrieju

tyloj gimiau
iš tamsos į balzganą
noriu pižamos

mažytė mergytė
jos geros akytės
lūpytės dažytos
suknute rėdytųs

ak toj tylumoje
jau nebe mamoje
noriu sakyti
laukime ryto

ašara krito
lūpytės dažytos
noriu dar kito
obuolys krito

margumoj
tylumoj
tu esi
nebe mamoj

noriu šokt
ir nubėgt
nemiauksėk
ir nerėk

vėjas, fėjos
lapai šoka
juk ruduo
kitaip nemoka

linki mamytė ir tėvelis.

kiekvieną rytą
kai atsikeliu
nusiprausiu

o velniukas
šnabžda ant peties
padažyk lūputes

labas rytas suraitytas
sraigės koja išrašytas

noriu gėlių
rugsėjo pirmosios
praeitin galiu
grįžti? giedočiau

"lietuva tėvyne[...]"
o ko tu kojom mini
noriu lietuviškų
noriu dainuškų gerų

ak noriu raudonų
batų ir kojinių
randonų gėlių
eit vos galiu

kokioj tylumoje
niūniuoju dainuoju
"lietuva brangi[...]"
sapnai nelanko

mano svajonėje
keliesi dainuoji
"kiek rovėm neišrovėme"
ėjom batais raudonais