sukarpyk mano nespalvotą kųnelį, surink iš naujo koliažą, vaikiškai naivų paveikslą sudėk-su saule, obuoliais ir šypsančia mergiote, apačioj užrašyk patį gražiausią savo vardą, dar amžių ir pasidėk į stalčiuką liūdnai dienai...

anti-

bad type

I left my love in Livu

breathe... stop breathing... breathe... stop breathing... breathe... stop breathing...

vis del to, kiek daug akimirku, kai niekas niekas tau nepasako nei zodzio, net blogo, kai niekas nesistengia su tavim pasimatyti, o jei ir stengiasi, tai tu to vistiek nezinai ir manai, kad nerupi visiskai niekam... niekas nesivargina tau paskambinti, pamirsta parasyti, o gal neturi laiko, bet nuo to nei kiek ne geriau... stovi, pavyzdziui vejyje ir beviltiskai bandai prisidegti cigarete, bet ir tai visiskai niekam nerupi... koks baisus vienisumo ir tustumos jausmas apima tokiom akimirkom... bet ar kam nors tai rupi...

In one single moment your whole life can turn 'round
I stand there for a minute starin’ straight into the ground
Lookin’ to the left slightly, then lookin’ back down
World feels like it’s caved in – proper sorry frown...

my word-building is a disaster... how can I rebuil my world?..

crash

this is the last time, when I will save these words.