viskas nežinoma viskas nematoma
pirštais į tamsą badoma badoma
tik kartais netyčia tiksliai į save---
atrodo jau aišku atrodo

bet ne

nieks nesiskaito

Kažkur aš perskaičiau, kad upei
krantai - jos priešai amžini.
Į šonus pavingiuot jai rūpi,
o jie piestu:
\"Ne ten eini! 

Tave sugers ten godžios dirvos,
tave laukai išsidalins.
Bala tu virsi. Pempės pirmos
pagarsins tai visoms šalims.

Be mūsų kelią tu prarastum,
apaugtum migdančia žole...
Į priekį veržkis tu! O mes tau
lyg broliai - būsime šalia.\" 

Neklauso upė.
Graužias, plūkias.
Krantai net raitos - ne ir ne!
Tada nervingai akmenukais
ji žaidžia ašarų dugne.

Kaip tokią globą pavadinus,
jei upių sieloj neramioj
ne visad glūdi vandenynas,
kurs taip jų laukia tolumoj?

(Vacys Reimeris)

noriu piešti!

viskas yra labai ne

iššoko avelė iš lizdo
ir pamiršo skraidyt
būčiau dievulis galėčiau
avelei sparneliais pavirst

galėčiau iššokt vietoj jos
ir pavirsti dulke tarp žiogų
o kaip aš norėčiau klausytis
to trumpo tylėjimo jų

iššoko avelė iš lizdo
o ko jai iš lizdo nekrist?
jei būčiau dievulis galėčiau
padėti pamiršti jai skrist

Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Jei visas pasaulis vienu metu nurimtų, girdėtųsi, kaip Dievas meta kauliuką

žiema žiema eikš į kiemą

surudenėjo viskas surudenėjo