kai einu iš virtuvės į vonią, žvilgsniais mane palydi lenkų turistai vokiečių gatvėje.

štai jis, tas laikas, kai tuoj pakilsiu išeiti iš proto. štai jis, prasideda.

atžyma ateičiai: fuko

she's gone to the movies and she's not comming home

krapštau sieną viniu
vineliu
krapštinėju
kol takšt
trrraakšt
ir nubėga
šakota vagelė
iki pat lubų

prieš minutę - mintis: "blet, gal aš durna, galėjau gi keturis duot".

krapštau sieną viniu
vineliu
krapštinėju
kol takšt
traaaakšt
ir nubėga
šakota vagelė
iki pat lubų

ryte kažką aikčiojau apie prometėją. apie kokį? apie prikaltąjį.

aš nelabai nutolus nuo statistinio vidurkio. bet man rodos, mano pilka turi atspalvi. kokį?

aš kartais pagalvoju, kad visi tie eiliai parašyti žolininkų. koks eilinis tvarkingas tipas galėtų tokiais mastais kilnotis erdvėje ir laike. ir kai tik pagalvoju, kad va šitas darbas parašytas "po poveikiu", pasidabaru visiškai bejėgė jį vertinti. ir mane tai siutina, mane tai siutina.