Juokiasi iš mano naivumų. Iš mano keistų (tik ne man) tikėjimų. O man žolė po kojom. Man žvilgsnis po žemę klajoja. Kol vėjas beržų viršūnėm keliauja, aš nutirpstu - Jis įgauna pavidalą. Mano širdis veršiuko odos būgnų ritmu sudunksi. Į dangų metasi su daugiabalse. Ir visas šitas šurmulys įgauna kitą spalvą. Tada jau lyg ne karalių, o mane istorija karūnuoja. O aš akių užmerkti negaliu. Nei įkvėpti, nei iškvėpti. Pilna laukimo. Kaip styga virpčioju. Šnabždesiai Jo balsą savyje skandina, slepia. Man dovanoja. Jis ateina. Veršiuko odos būgnų ritmu žengia per tolimas pievas. Visų tautų istorijos dulkelės vėjyje keliauja. Taip Jis įgauna pavidalą. Man mielą.
Nesijuokite. Aš ištekėsiu už savo mylimojo.
[Seni laiškai]

Pirštai mano senojo rašalinuko pasiilgo.

ne. rimtai, "tam, kad gristum pirmiau reikia iseiti ir labai pasiilgti".. 

sergu iš vidaus kažkur labai

nesiraukyk, panytėle, nesiraukyk. niekada negali žinoti...

krentu. o varge, buvau užmiršusi šitą klaikią nesvarumo būseną. jie visi veržiasi skristi. ar skrydžio nesvarumas mielas? bijau. aš atsargus. bijau laisvo kritimo. nes skauda ir silpna. krentu krentu. ar kas žino kaip išsaugoti krentančią mane? nežino. neišsaugos. a.. nera man vietos..

ne. nepavalgdinsiu. ne. akmenį šalia geriau pasiguldysiu šaltą. ne. nenoriu būti gera. nebe.

uždusiu..
iš piktumo?
kas ką persekioja?
niekšingas..
gyvenimas, sakot?
abejoju..

Po tiek laiko ir vėl sussapnavau karštį ant kaktos. Delno.
Išstutmti nelygu paleisti.

Neiškart nesvarbu pasidaro
/Olegas/