ten,kur šešėliai miega
Ir idilė skrajoja laisva....
ten aš norėčiau pabūti,
O gal  ir gyvent visada...

ak...
ir trumputis susitikimas su juo si ta duoda...
ak...
banalybe...
BET MEILE PER stipri...
net augdama kapinese,gele kartais suzydi....

AŠ MYLIU JĮ...

vėl skrenda jų svajos
virš mano galvos
beviltiškos svajos
kuriais jie sapnuos

laisvamanė,savavalė ragana...
o gal vis dėl to teisingai sakė...

na ir atsirito saule...
bl...
na,bent apeigos bus normalios...
pagaliau

Kartais mes tikimės žmonių bendravimo,tačiau jie mus nuveja ir belieka laukti tamsoje su šmėklomis ir poltergeistais...
mes paskęstam savo tamsiose mintyse ir skausmas tampa saldus...
depresija atstoja mums žmonių draugiją...
ir plaukiojame pačių išverktoje jūroje su kanoja...
kurią padarėme iš žmonijos blogio....

vis vien...
jau vis vien man...
kol kas

PAKOMENTUOKIT...
prašau...

PARAŠIAU