Trečią dieną iš eilės jubiliejus švenčiant, ko tais rankos drebėti pradėjo. Matyt klaviatūros ryškiai  trūksta.

su nauju polėkiu pasinerti į gyvenimą, į sūkūrį žmonių, minčių, emocijų,  pajausti naują meilės, gyvenimo dozę. Krist žemyn ir vėl pakilt  sudegti ir atgimt, lyg feniksas iš pelenų pakilt.

street race (mm)  feel  alive

o kas mums belieka, nuraškyti idealus, idėjas, viltis, užkasti mąstyma bei protą ir Gyventi. Gyventi, nes mąstyti ir gyventi tai du skiringi dalykai lyg diena ir naktis kartu nesueina. Dieną ilgesingai meni naktį, o naktimis kartais trūksta dienos.

Nakty tikrove pasireiskia keistomis formomis.

Palaiminti idiotai, nes jie laimingiausi žmonės pasaulyje.

Pagal Maslow, kad žmogus galėtų pilnai save realizuoti, jaustis patenkintu gyvenimu turi būti patenkinti visi jo poreikiai:


Sie turi  tam  tikra hierarchija, kuri lemia musu pasirinkimus, kai ne visi poreikiai yra patenkinti.

Keista savijauta pastaruoju metu.  Bandydamas save suprasti kartais nusigąstu, savo pačio atradimu.
Žmogus pažinmo skrynią atradęs (o gal tik isivaizduoju toks esąs), tačiau lyg raktą užantyje slepiu bijodamas ją praverti, aš toliau neinu. Tai, kad sugebėjau į šį žaidima pažvelgt iš šalies, kaip biologas su žavesiu iš viršaus į skruzdelyną stebi, taip pat gal kaip Dievas į mus iš viršaus su meile ir šypsena stebi.
  Kaip viename savo darbų Hesse rašė: "Tik ten kur nieko netrokštame, kur žiūrėti tampa vien stebėti, tik ten atsiveria daiktų tikroji siela ir grožis".  Manau jog šis stebėjimas, tai - tikroji tyrosios meilės priežastis, nes ilgai stebėdamas supranti, kad viskas yra vienis, tai pamatinė medžiaga į kurią įberta žiupsnelis prieskonių - emocijų, charakteris...  tai neapsakomas derinys, kurį pastebėjęs negali likt abejingas.  Su šiuo supratimu atėjus meile ištrina visas ribas, tarp kvailo ir protingo, švelnaus ir šiurkštaus, tarp gero ir blogo. Tada nebesvarbu, kas ir koks esi, ar yra kitas, juk visa tai tik mažytė bet reikalinga šio skruzdėlyno dalis.
Šis trumpas, smalsus bei baikštus žvilgsnis pro rakto skylutę į mąstymo pasaulį tik skatina mane spaust tą raktą kuo smarkiau užantyje, kad tik ši pažinimo skrynia neprasivertu. Pažinimas skatina mąstymą, pabrėžiu MĄSTYMĄ, nes mastymas ir gyvenimas, tia lyg vanduo su žeme, o bemaišydamas juos anksčiau ar vėliau - prigersi.

Darbšti Lietuvių tauta, tokia darbšti, kad sutiktas senas pažystamas tavęs pirmiausiai paklaus, kuom užsiemi (ką dirbi), tokiu tonu lyg jam tai iš tikro rūpėtų.

Kad išskristų, jam teko paaukot gyvenimą, nors žiema ir nebuvo tokia atšiauri kaip kitados.  Tiesiog tam jis buvo sutvertas.