laukiu rytojaus nelaukiu rytojaus bijau rytojaus

sekmadienis,
uz savaites isleistuves!!!!

  zemuoges
    zemuoges

  siandien laukiu tik rytojaus.
rytoj suzinosiu, ar verta kankintis

zemuoges
zemuogeles

  laukti verta.

kartais tie kurie nori padaro daugiau nei tie kurie gali
as noriu
AS NORIU

***
Eina žmogus, nešasi duoną per petį.
Ir vėl rašyt apie dvilypę prigimtį?

Kitas atsisėda, pasikaso, ištraukia utėlę ir užmuša.
Psichoanalizė vargu ar čia padės.

Tas su basliu man į krūtinę įsibrovė.
Su daktaru apie Sokratą pasitart gal?

Eina raišas, vedasi vaiką už rankos.
Pats metas studijuot Andre Bretoną.

Kitas dreba nuo šalčio, kosti ir spjaudo krauju.
Ar besutilpsim savo Aš gelmėj?

Tas kažko ieško kaulų purve – gal maisto?
Kaip išmatuosim tai, kas be ribų?

Akmenskaldys nukrito nuo stogo, užsimušė ir jau nebepietaus.
Atnaujinti metaforas reikėtų.

Pirklys pirkėją apvagia – po gramą nuo kiekvieno svaro.
Ketvirtąjį matavimą įvest gal?

Banko balansas, aišku, suklastotas.
Kokiom akim dabar teatre pravirkt?

Parijas miega, parietęs koją po galvą.
Kalbės turbūt kas nors apie Pikaso?

Kažkas rauda, lydėdamas karstą.
Ar verta stot po to į Akademiją?

O kitas valo šautuvą virtuvėj.
Kokia prasmė svarstyt, kas bus toliau.

Kažkas eina, skaičiuodamas ant pirštų.
Kaip apie ne-save kalbėt be riksmo?

Valjechas, Sesaris. Atitolink nuo manęs šią taurę: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980.


Iš ispanų kalbos vertė Vytautas Bložė

Cezar Vallejo
      Eilėraščiai iš knygos „Atitolink nuo manęs šią taurę“

      Cezaris Vallejo'as (1892-1938) – vienas didžiausių mūsų laikų poetų - švystelėjo kaip kometa, kaip pranašysčių ženklas, pažėrusi žvaigždėtoj XX a. pirmosios pusės padangėj švytinčių kosminių kibirkščių ir. artėdama prie žemės dulkių, sudegusi savo paties ugnim, susiliejusi su žeme.
      Prancūzų žurnalistas (rašė estetikos, politikos, dailės, technikos, teatro klausimais), Ispanijos komunistų partijos narys (ištremtas iš Prancūzijos už komunistinę veiklą), Ispanijos pilietinio karo savanoris, fronto korespondentas.
      Po pirmųjų dviejų poezijos knygų, dar ankstyvos jaunystės kūrinių („Juodieji heroldai“, „Trilsė“, – pastaroji parašyta kalėjime), lyg ir atsisveikino su poezija: „Nespausdinti nieko, nė vieno žodžio, iki jis neišplauks iš mano vidinės būtinybės, mano organinio, mano kraujo poreikio, kuris yra tarsi už literatūros ribų.“ Penkiolika metų – nė vieno eilėraščio. Kol Ispanijos tragedija tapo ta vidine būtinybe.
      Neturėjęs savo namų, savo kampo, rašęs viešbučių numeriuose, o savo didžiąsias knygas-poemas – „Ispanija, artitolink nuo manęs šią taurę…“ ir „Žmogiškoji poezija“ – jau ir ligoninės palatoje. Pirmoji išėjo dar prieš mirtį. Antroji po mirties.

taigi.
istorija 97
lietuviu 96
vokieciu 97

    o i politikos mokslus to per maza.

absurdas.

ir ka dabar man daryt
    jei tie septyni su puse drambliuko keliauja ant mano apyrankes visa savo fiktyvu gyvenima ta pacia kryptimi is rytu i vakarus is rytu i vakarus (tiesiausias kelias pas tave?) be poilsio bet pakeltais straubliukais
o tu, tu
    vis to nesupranti
                ir del mano senmergiavimo ziuri man tiesiai i akis ir gudriai sypsaisi

        ir as nebesuprantu, ko as imu visa tai taip giliai

          nusispjaut.  nusispjaut, nusispjaut.


      tik prasau, niekada nebesusitikim sia vasara.

            rudeny vaziuodami traukiniais galesim is to pasijuokti

pradeda vaidentis,
kad mano gyvenimas yra kazko turejimas,
  kokios tai
    apyrankes ar
sijono ar
zmogaus kartais pasonej kai
  nusibosta
    apyrankes ir
  sijonai ir
    dar visoks kitoks slamstas
ir reikia Kazko Naujo ------------------------------ ----------------------
------------------------------ -
    tik kartais buna tokie pirmadieniai
kai ieva nusibosta zmonems
        arba jam
ir tenka dziaugtis apyranke ar sijonu
nes niekas si vakara man neglosto galvytes
ir negiria mano sijonu
      ir nevaidina, kad klausosi mano vakaryksciu paranormalaus gyvenimo istoriju
ir nesiliurlina
    ir neziuri futbolo rungtyniu
ir as-suprantu
      kad vel laikas krautis daiktus

                  gryzau. o jis vis uzsiemes uzsiemes uzsiemes ir uzsiemes

      kada velniai rautu eisim gert martinio uz dailes galerijos ant laipteliu?


                bet, jei ka.
man visada patiks, kad mes taip ir nebesusitikom sia vasara.
nebegalejom susitikti
nebenorejom
   
      ir dziaugiuosi, kad taves nepasiilgau.

ir buk sau.
       

                      nuo siandien kontinentine blokada
o gal ir nuo vakar

pradeda vaidentis,
kad mano gyvenimas yra kazko turejimas,
  kokios tai
    apyrankes ar
sijono ar
zmogaus kartais pasonej kai
  nusibosta
    apyrankes ir
  sijonai ir
    dar visoks kitoks slamstas
ir reikia Kazko Naujo ----------------------------------------------------
-------------------------------
    tik kartais buna tokie pirmadieniai
kai ieva nusibosta zmonems
        arba jam
ir tenka dziaugtis apyranke ar sijonu
nes niekas si vakara man neglosto galvytes
ir negiria mano sijonu
      ir nevaidina, kad klausosi mano vakaryksciu paranormalaus gyvenimo istoriju
ir nesiliurlina
    ir neziuri futbolo rungtyniu
ir as-suprantu
      kad vel laikas krautis daiktus

                  gryzau. o jis vis uzsiemes uzsiemes uzsiemes ir uzsiemes

      kada velniai rautu eisim gert martinio uz su dailes galerijos ant laipteliu?


                bet, jei ka.
man visada patiks, kad mes taip ir nebesusitikom sia vasara.

waje waje ;):)
(kaip as pasikeiciau kaip as pasikeiciau kaip as pasikeiciau kaip as pasikeiciau daugeliui visiems pati to nepastebedama)

    tik tiek, kad ataugo, na leidau ataugti saviesiems kirpciukams ir juos atsukavau;):)

lygis;)

        dar turiu nerealu tiesiai is berlyno balta sijona su giliomis dviems kisenem (o tai svarbiausia!) ;) ir sali sali gryno silko neverpto;):):)

jegele;):)

      is tikruju, as visus apgaudineju ir visai nepasikeiciau, tik manes labai nepasiilgo ir uzmirso kaip atrodau
is tikruju;)

  man patinka pirmadieniai!!;)

je

turiu nuostabia dideliausia sprindzio plocio melyna apyranke su israizytais septyniais su puse drambliuko iskeltais straubliukais ir sesiomis raudonomis akutemis;)

  man patinka.
     
  siauliuose uzsibusiu ne ilgiau kaip du menesius;)


          tie drambliukai ant mano apyrankes keliauninkai ir ju telpa tik septyni su puse is tiesu ten ne tie patys vis keiciasi ir keliauja vis keliauja ir keiciasi ir visus apgaudineja kad vis tie patys septyni su puse drambliuku

    geras, ar ne?;)

zavtra nibudet my balnyje liudi